Panašaus pobūdžio žinutė apie menamus įsiskolinimus pasiekė ne tik šiaulietį Boleslovą, bet ir dar vieną jauną moterį.
Autorės nuotr.

 
Judita VASILIAUSKAITĖ

Nebūtina skolintis, kad būtum apšauktas skolininku. Pastaruoju metu pranešimai apie skolas vienas po kito pasiekia nieko dėtus šiauliečius. „Šiaulių naujienos” išsiaiškino, jog į žmonių telefonus plūstelėjusios žinutės – ne sukčių darbas.

Žinutė – apie skolą ir delspinigius
„Jūs skolinga pagal kortelės sutartį 120 litų bei 7,20 litų delspinigių”, - neseniai į šiaulietės mobiliojo ryšio telefoną atkeliavo trumpoji žinutė. Kaip siuntėjas įvardyta bankrutuojančiam bankui „Snoras” priklausanti bendrovė „Snoro lizingas”. Pirma į moters galvą šovusi mintis – apgavikai sukurpė naują scenarijų, kaip išvilioti pinigus, tad dedasi esantys įvairių bendrovių atstovais.
„Puikiai prisimenu atvejus spaudoje, kai sukčiai sugebėdavo žmones įtikinti esantys ne tik policijos pareigūnai ar kitų valstybinių įstaigų darbuotojai, bet net ir parapijų klebonai. Ir „užkibdavo” žmonės...” - sukčiavimo atvejus minėjo šiaulietė. Ji nusprendė paneigti galvon plūstelėjusią versiją ir puolė tuomet skambinti žinutės siuntėjui, bet telefone pasigirdo tik balso atsakiklis. Jis pranešė, jog bendrovės „Snoro lizingas” darbo laikas jau baigėsi.
„Maža ko, jeigu ne apgavikai prisistatinėja svetimais vardais, gal šiuo atveju jie būsią paėmę mano vardu kreditą iš greituosius kreditus teikiančios bendrovės. Tad jeigu taip, kiti žinutės siuntėjo veiksmai – perduoti mane skolų išieškotojams. O tada jau gero nelauk – kol teismai neįrodys, jog kreditą ėmiau ne aš, skola guls tik ant mano vienos pečių”, - savo būgštavimus įvardija moteris. Ji buvo priversta kamuotis ir bandyti atgaivinti atmintį dėl galimų skolų visą savaitgalį, nes kaip pranešė atsakiklis, bendrovė šeštadieniais ir sekmadieniais nedirba.

Pripažino siuntę kitam žmogui
Pirmadienį moteris susisiekė su bendrovės „Snoras lizingas” atstovais. Paaiškėjo vienas nedidelis keistas sutapimas – tikrosios skolininkės inicialai tokie pat, kaip ir jos – sutampa pirmos vardo bei pavardės raidės.
„Ši SMS žinutė buvo adresuota panelei A. V. Jei nepažįstate šio asmens, mes pasitaisysime, kad ateityje negautumėte svetimų žinučių”, - rašė bendrovės „Snoro lizingas” atstovai. „Šiaulių naujienų” žurnalistė dėl nesusipratimo bandė teirautis šios bendrovės atstovų.

Kaltas klientas?
„Rūpinamės savalaikiu bendrovės klientų informavimu, ypač įsiskolinimo atsiradimo atveju, pranešdami klientui trumpąja žinute jo paskolos sutartyje nurodytu telefono numeriu. Toje pačioje sutartyje, su kurios sąlygomis klientas susipažįsta ją pasirašydamas, numatyta kliento prievolė informuoti bendrovę apie pasikeitusius kontaktinius duomenis: adresą, telefoną. Mūsų bendrovė sistemiškai siunčia ir informacinio pobūdžio žinutes, raginančias atnaujinti savo kontaktus mūsų duomenų bazėje.
Jūsų pateiktu atveju klientas neinformavo bendrovės apie pasikeitusį telefono numerį, todėl pranešimas apie jo įsiskolinimą pasiekė ne tą adresatą, o naująjį abonento numerio savininką”, - teigė bendrovės „Snoro lizingas” atstovai, teigdami, jog atliko reikiamus pataisymus bendrovės duomenų bazėje.
„Daugiau pranešimų į minėtąjį numerį nebesiųsime”, - žadėjo bendrovės atstovai, atsiprašydami už moteriai sukeltus nepatogumus.

Galimybių identifikuoti klientą – nėra
Deja, garantijų, jog tokios situacijos daugiau niekada nebepasikartos, negalėjo duoti. „Techninio sprendimo, kaip identifikuoti klientą ir jo kontaktinius duomenis, deja, rinkoje nėra, tam trukdo ir asmens duomenų apsaugos įstatymas”, - apgailestavo bendrovės „Snoro lizingas” atstovai.
Jų žinutę gavusiai šiaulietei tokie bendrovės atstovų pasiteisinimai skamba keistai. „Sunku patikėti, jog bendrovės darbuotojai trejus metus nebuvo atnaujinę duomenų, nes būtent tiek laiko aš naudojuosi telefono numeriu, į kurį atkeliavo trumpoji žinutė apie skolą ir delspinigius”, - teigė šiaulietė.

Ragino greičiau padengti skolą
Panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir šiaulietis Boleslovas, kai vasarodamas užmiesčio sodyboje sulaukė žinutės apie skolą bankui „Nordea”.
„Gerbiamas kliente, informuojame, jog Jūsų sąskaitoje yra neleistinas įsiskolinimas. Prašome kuo skubiau padengti esamą skolą”, - žinute ragintas vyras. Jis sakė pasijutęs nemaloniai nustebintas. Prisiskambinti žinutės siuntėjui nebuvo galimybės, nes žinutė buvo siųsta internetu.
„Nesu šio banko klientas, mano banko sąskaita atidaryta kitame banke. Teko gaišti savo laiką ir ginti savo automobilį ne vieną dešimtį kilometrų į artimiausią padalinį aiškintis situacijos”, - pasakojo vyras. Kadangi ten vyras nesugebėjo išsiaiškinti nesusipratimo, jam teko užsukti į redakciją ir prašyti žurnalistų pagalbos.
Banko „Nordea” atstovai situacijos komentuoti nepanoro, gindami savo poziciją tuo, jog žiniasklaidos atstovai šioje istorijoje esantys tik tretieji asmenys.

Siūlo pirma aiškintis su kaltininkais
Ginčus dėl finansinių paslaugų bei kitų paslaugų, kurias teikia bankai bei tokios įmonės, kaip „Snoro lizingas”, šalyje nagrinėja „Lietuvos bankas”.
Skundai dėl nebūtai gautų pranešimų apie skolas „Lietuvos banko” atstovams pasirodė esantys naujiena.
„Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, nagrinėjanti vartotojų ir finansų įstaigų ginčus, skundų dėl tokių situacijų nėra gavusi. Matyt, jeigu tokių atvejų ir būna, jų dalyviai tai patys išsiaiškina”, - teigė „Lietuvos banko” atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Aprašytais atvejais jis pirma rekomenduoja nesusipratimą bandyti spręsti su jo kaltininkais.

„Vartotojui, kai jis nepatenkintas banko, draudimo bendrovės ar kito finansų rinkos dalyvio, su kuriuo yra sudaręs sutartį, sprendimu ar veiksmu, pirmiausia siūloma kreiptis į finansų rinkos dalyvį ir išsiaiškinti aplinkybes. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo, vartotojas turi kreiptis į finansų rinkos dalyvį raštu, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Jeigu vartotojo netenkina finansų rinkos dalyvio atsakymas, jis turi teisę kreiptis į „Lietuvos banką“. Vartotojas, gavęs neigiamą (vartotojo netenkinantį) finansų rinkos dalyvio atsakymą, turi teisę kreiptis į Lietuvos banką per 3 mėnesius nuo šio atsakymo gavimo dienos. Jei per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos arba per kituose įstatymuose nustatytą terminą finansų rinkos dalyvis nepateikia jokio atsakymo, vartotojas per 3 mėnesius nuo šio termino pabaigos turi teisę kreiptis į „Lietuvos banką“. Vartotojas, praleidęs nurodytą kreipimosi į „Lietuvos banką“ terminą, netenka teisės dėl to paties ginčo kreiptis į „Lietuvos banką“, nepaisant to, kad pakartotinai yra atlikęs šiame punkte nurodytus veiksmus”, - tvirtina M. Milieška.

Skundai dėl bankų
„Lietuvos banko“ statistikos duomenimis, per šių metų pirmąjį ketvirtį gauti 53 skundai dėl ginčų su šalies bankais. Šie nesutarimai buvo susįję su būsto kreditais, vartojimo kreditais, mokėjimo kortelėmis, indėliais bei banko sąskaitomis.
Dėl kitų finansų rinkos dalyvių per šių metų pirmąjį ketvirtį sulaukta 15 skundų. Žmonės teigė turėję nesklandumų dėl išperkamosios nuomos bei vartojimo kreditų.