Romualdas BALIUTAVIČIUS

Kažkada buvęs „pūvančio kapitalizmo” atributu ar net savotiška „egzotika”, nedarbas tapo dažno iš mūsų kasdienybe. Sunkiai rastume šeimą, kuri vienaip ar kitaip nebūtų su tuo reiškiniu susijusi.

 

Kokia situacija darbo rinkoje susiklostė dabar, atsako Karolina Kleinotaitė Gorodničenko, Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja.

 

 

„ Lyginant su praėjusiais metais situacija darbo rinkoje yra stabilesnė ir geresnė. Nedarbas mažėjo dideliais tempais. Nedarbas 3,8 procentais mažesnis negu tuo pat metu pernai. Šiuo metu nedarbas Šiaulių mieste siekia 8,4 procento, o pernai buvo 12,2 procento. Nedarbas rugsėjo mėnesį nedidėjo ir nemažėjo – išlieka toks pat”, - teigia K. Kleinotaitė Gorodničenko.

 

- Kai gydytojai neturi nieko paguodžiančio pasakyti pacientams artimiesiems, dažnai konstatuoja: „Ligonio būklė stabili... Kaip pasiekiamas stabilumas?

 

- Bėgimas į užsienį didelės įtakos nedarbo mažėjimui neturėjo. Aišku, šiek tiek lemia mažesnį bedarbių skaičių, tačiau ne taip, kaip kartais manoma. Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios įregistruota daugiau kaip 19 tūkstančių laisvų darbo vietų, Šiauliuose jų daugiau kaip 11,3 tūkstančių.

 

- Kas gi tada trukdo bedarbiams „užimti” bent dalį šių darbo vietų? Gal reikalingos nepaklausios specialybės?

 

- Reikalingi vadybininkai, administratoriai, buhalteriai, statybų inžinieriai, socialiniai darbuotojai, programuotojai. Taip pat - kvalifikuoti darbininkai, pardavėjai, tarptautinių pervežimų vairuotojai, apdailininkai, siuvėjai, virėjai, plataus profilio statybininkai, barmenai, padavėjai, šaltkalviai, suvirintojai...

 

Anot pašnekovės darbo rinką veikia ir kai kurių profesijų pritaikymo sezonišumas. Pavyzdžiui, šiuo metu, artėjant žiemai, darbus baigia statybininkai, kiti sezoniniai darbininkai...

„Per mėnesį įregistruojama nuo 800 iki 1000 laisvų darbo vietų ar net daugiau. O štai per spalio mėnesį įdarbintas 1081 žmogus. 220-čia daugiau negu rugsėjį. Iš viso Šiauliuose per pirmuosius šių metų 10 mėnesių įregistruota 9540 bedarbių. Turime tokią bėdą, kad įdarbinta mažiau negu įregistruota laisvų darbo vietų. Kai kurios darbo vietos yra labai specifinės ir darbuotojų trūksta. Taip galima pasakyti apie tarptautinius pervežimus ir kt.” - tęsia pašnekovė.

 

 

- Dažnai darbdaviai kandidatams kelia protu nesuvokiamus reikalavimus. Pavyzdžiui, skelbiama: „Reikalinga valytoja, amžius 23-27 metai, nepriekaištingos išvaizdos”.

K. Kleinotaitė Gorodničenko:

 

- Amžius skelbime negali būti nurodytas, nes tai jau būtų diskriminacija. Beje, šiuo metu miesto įmonėms labai trūksta siuvėjų.

 

- Siuvėjų miestui trūksta siuvėjų? Negi visi verslininkais tapo?

 

- Mieste yra daug siuvimo įmonių. Darbdaviai priversti siuvėjų ieškoti kituose apskrities miestuose.

 

- O gal tiesiog netenkina atlyginimai?

 

- Taip, tai yra viena iš priežasčių. Darbas sunkus, o atlygis - pagal išdirbį. Jeigu žmogus lėtas, jis nedaug spėja padaryti. Toks ieškos kito darbo. Bet tai jau nebe mūsų sritis. Iš tikrųjų darbo vietų yra mažiau nei bedarbių, kadangi iki šiol kalbėjome tik apie registruotuosius Darbo biržoje. O juk dar yra neregistruotų. Dar yra ilgalaikių bedarbių, kurie be darbo - metus arba ilgiau. Dar kiti turi bėdų dėl savo sveikatos. Su jais sunkiausia. Beje, ilgalaikių bedarbių skaičius auga. Lapkričio 1 dieną tokių buvo maždaug pusė.

 

- Bedarbio pašalpa mokama pusę metų.

 

- Taip. Bet gali būti ir ilgiau, jei asmuo turi didesnį darbo stažą – 25 metus arba daugiau. Bet kuriuo atveju per nustatytą laikotarpį nesusiradus darbo toks asmuo ir toliau lieka įregistruotas Darbo biržoje, tačiau pašalpa jam nebemokama.

 

Pašnekovės teigimu, šiai dienai bedarbių vyrų įregistruota mažiau negu moterų, nors prieš metus buvo priešingai. Vadinasi, vyrams galimybės įsidarbinti yra šiek tiek didesnės.