Mažiausieji dainorėliai atliko dainą „Kiemas“.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Sekmadienį gausus šiauliečių būrys skubėjo į Šiaulių dramos teatrą, kur jau devintus metus iš eilės muzikos studija „Nieko tokio“ surengė gražią šventę Motinos dienos proga. Koncerto metu šiauliečių laukė staigmena – ant scenos be mažųjų dainorėlių pasirodė ir seniai Šiauliuose besilankęs Sigutis Jačėnas.

Sala, kurioje visiems gera
Šiais metais studijos „Nieko tokio“ įkūrėjai aktorė Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer ir muzikantas, pedagogas Vadimas Kamrazeris šventę nusprendė pavadinti „Čiunga čianga“. „Čiunga čianga“ – tai tokia nereali, nuostabi sala, kurioje visiems yra labai gera“, – aiškino V. Kamrazeris ir pridūrė, kad scena, kurioje puikavosi dvi didžiulės palmės, tą popietę taps pačia tikriausia „Čiunga čianga“ sala.
Tuo metu scenoje pasirodžiusi J. Budriūnaitė džiaugėsi, kad mažoji jų atžala jau spėjo pasveikinti ją su Motinos diena. „Kiekvienais metais aš jums paruošdavau poezijos posmą. Kai aš su vyru gavau šią atvirutę, nebesugalvojau, ką gražesnio ir paprastesnio jums galėčiau pasakyti“, – džiaugėsi aktorė ir perskaitė dukrytės dovanotas eiles.
J. Budriūnaitė įteikė staigmeną vyrui dėkodama, kad šis padarė ją mama. „Man tai buvo labai malonu. Kažin ar yra nors vienas tėtis, kuriam tai buvo nemalonu“, – šmaikštavo V. Kamrazeris.

Į studiją atvedė fotosesija
Koncerto metu pirmieji į sceną žengė mažiausieji dainorėliai, kurie atliko dainą „Kiemas“. Tai pirmoji studijos vadovų sukurta daina. „Man galvoje visada kirbėjo klausimas, kodėl, kai mamytė laukiasi, visi artimieji glosto jos pilvą. Toks įspūdis, kad tėtė čia niekuo dėtas. Visos dainos irgi būna skiriamos tik mamoms. Šiandien nusprendėme šitą neteisybę panaikinti. Norime skirti dainą „Pats geriausias mano tėtė“ būtent tėveliams“, – sakė V. Kamrazeris ir juokavo, kad ši daina galėtų būti tėčių liaudies daina.
Kiek drąsiau į sceną žengė „Pipirai“, kurie mamytes apipylė įvairiausiais sveikinimais, pažadais. „Aš visada tavimi rūpinsiuosi. Aš labai tave myliu ir dovanoju balerinos šokį“, – sveikinimus bėrė vaikai.
Netrukus renginio vedėjai pakvietė pasirodyti nuo pat studijos „Nieko tokio“ įkūrimo pradžios dainuojančią Ramunę ir septynerius metus studiją lankančią Martą. „Žinote, kai mes su vadovu sugalvojome atidaryti studiją „Nieko tokio“, puikus fotografas Saulius Jankauskas atėjo mūsų nufotografuoti ir atsivedė gražią mergaitę. Mes toje žolėje ir vienaip, ir kitaip gulėjome ir Saulius sako: „Ramune, atsigulk ir tu toje ramunių pievoje.“ Po tos ramunių pievos nutiko taip, kad ir ta mūsų studija yra, ir ta mergaitė Ramunė čia. Bet užtenka apie jas kalbėti, tegul kalba jų dainos“, – sakė J. Budriūnaitė.

Tėveliams – greitakalbių pinklės
Viena iš mergaičių atliktų dainų – „Story of my life“. „Jei išverstumėme į lietuvių kalbą, šią dainą galėtumėme pavadinti biografija. Kažkodėl biografija visada prasideda nuo to, kad žmogus gimė tada ir tada, aš siūlyčiau, kad biografija prasidėtų nuo to, kad mano mama ir tėtė susitiko tokią ir tokią dieną“, – teigė V. Kamrazeris.
Prieš dar vieną „Nieko tokio“ studijos vaikų pasirodymą renginio vedėjai ant scenos pakvietė ir tėvelius. Šiems teko pasmailinti liežuvius ir pasakyti greitakalbes. Paaiškėjo, kad tai padaryti ne taip paprasta. Todėl Vytauto Kernagio dainą „Geri vyrai“ atlikę vaikai sulaukė gausybės plojimų.
Netrukus salėje visi nuščiuvo. „Noriu pakviesti mūsų koncerto svečią. Galiu pasakyti, kad šis žmogus tikrai yra legenda. Prisimenate – „Skambutis!“? Bet aš jį prisimenu dar iš tų laikų, kada jis buvo vienas iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų. Nuo to laiko mes tikrai labai geri pažįstami, ir aš nebijau to žodžio, geri draugai“, – kviesdamas ant scenos S. Jačėną sakė V. Kamrazeris.

Be vaikų nebūtų švenčių
„Labai malonu. Aš iš balkono žiūrėjau koncerto pradžią ir iš karto supratau – noriu čia pasilikti. Didelė laimė Teatro metais būti Šiaulių dramos teatre. Prieš daugelį metų aš čia galėjau dirbti. Bet neatvažiavau ir kartais dėl to dabar gailiuosi. Taip pat didelė laimė Šeimų metais pasveikinti šeimas. Tegul jūsų džiaugsmui nieko netrūksta“, – užlipęs ant scenos kalbėjo S. Jačėnas.
Koncerto svečias į susirinkusias mamas kreipėsi poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Dvi moterys man sakė tiesą: Mielas… Brangus… Vienintelis… Dvi moterys mane mylėdamos barė. Dvi moterys tylėdamos man priekaištavo. Dvi moterys man viską atleido. Dvi moterys manimi didžiavosi. Viena buvo mano motina. Antra mano vaikų motina.“ Po šio sveikinimo nuskambėjo pirmoji jo daina, skirta mamoms – „Mama ir saulelė“.
Netrukus aktorius pabrėžė, kad nei Motinos, nei Tėvo dienos nebūtų, jei nebūtų vaikų. „Važiuodamas iš Klaipėdos, kur esu prisišvartavęs jau beveik dešimtmetį, turėjau daug laiko ir savo rankomis karūnas pagaminau. Kas nori būti karaliumi?“ – laikydamas rankoje keturias karūnas klausė S. Jačėnas. Scenoje pasirodę vaikai kartu su koncerto svečiu atliko dainą „Karalių maršas“.
Nepamiršti liko ir tėveliai, kuriems paskirtas „Tėvelių valsas“.

Vadovai – antrieji tėvai
Šventė baigėsi gražiu bendru pasirodymu „Čiunga čianga“. „Aš ir vadovas su šiuo filmuku užaugome. Ir filmuku, ir šita daina“, – sakė J. Budriūnaitė. Ją papildė V. Kamrazeris: „Šiandien šita daina taps savotišku tiltu tarp mano vaikystės, vadovės vaikystės, tarp tėvelių, mamyčių ir vaikų vaikystės.“
Kartu su mažaisiais dainorėliais scenoje pasirodė jų tėveliai ir mamytės. Viena jų – besilaukianti.
Jai įteiktas suvenyras – angeliukas. „Mūsų istorijoje tai pirmas kartas, kai mamytė su vaikeliu, kuris dar pilvelyje, pasirodė scenoje. Jūs tikrai verta didžiulės pagarbos“, – teigė V. Kamrazeris.
Šiai šventei neliko abejingi nei vaikai, nei tėveliai, nei mamytės. „Nėra didesnės šventės nei čia, kai matome savo vaikus scenoje. Jūs esate antrieji tėvai, kurie mokote vaikus, kurie atiduodate save, visas jėgas, gerą energiją, optimizmą ir tuo labai užkrečiate. Užkrečiate taip, kad dainos skamba namuose, kelyje, dainos skamba visur. Namuose auga mažieji kompozitoriai, kuria žodžius, muziką, dainas ir ko gero ateityje taps jūsų talkininkais. Labai didelis ačiū jums“, – į studijos „Nieko tokio“ vadovus kreipėsi viena iš mamyčių.

Motinos dienos proga muzikos studija „Nieko tokio“ surengė jau devintąją šventę.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.