Kad problema egzistuoja, šia savaite patvirtino ir Šiauliu miesto savivaldybes admi-nistracijos direktorius Vladas Damulevicius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jurgita SILIŪNIENĖ, Mindaugas LAURINAITIS
Nors dar visai neseniai Panevėžys skalambijo pavojaus varpais, kad gali netekti didmiesčio statuso, regis panikuota be reikalo. Vos per plauką, bet didmiesčio vardą Panevėžys išsaugojo. Panašus likimas laukia ir Šiaulių – didmiesčio statusui reikalingas 100 tūkstančių gyventojų skaičius artėja prie kritinės ribos. Kaimyninio miesto patirtis ir faktai, kad Panevėžyje ir Šiauliuose kasmet mažėja gyventojų, privertė vėl prisiminti dvimiesčio idėją.

Liūdna statistika
Ir nors Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miesto statusas nepakito – jis dar dvidešimčiai metų išliko R kategorijos metropoliniu centru, faktas, kad mieste nuolat mažėja gyventojų, verčia sunerimti. Penktas pagal dydį miestas vien praėjusiais metais neteko beveik dešimties tūkstančių gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, įvertinus šalies gyventojų surašymo rezultatus Panevėžyje gyvena tik beveik 99 tūkstančiai žmonių. Tai jau kritinė riba netekti didmiesčio statuso.
Panevėžys suskubo reaguoti į tokią informaciją ir savo Savivaldybės tinklalapyje patalpino pranešimą, kuriame skelbiama, kad praėjusių metų gruodį Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą ir Panevėžio miesto statusas nepakito.
„Tad net ir liūdna statistika, kad visoje šalyje, taigi ir mūsų mieste, sumažėjo gyventojų, dar nereiškia, kad nebesame didmiestis. Kaip buvome, taip ir likome penktasis pagal dydį Lietuvos miestas“, - pranešime cituojamas Panevėžio miesto savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius.
Vis dėlto, specialistai prognozuoja, kad ateityje gyventojų skaičius ir toliau mažės, tad didmiesčių statusą iki šiol turėję miestai rizikuoja jo netekti. Dėl šios priežasties vėl prisimenamas dvimiesčio projektas - ateityje kaimyniniams miestams – Šiauliams ir Panevėžiui - susijungus būtų bendrai išnaudojama turima infrastruktūra bei kartu vykdomi įvairūs investiciniai projektai.

Balansuoja ant ribos
Po praėjusiais metais vykusio Lietuvos gyventojų surašymo paaiškėjo, kad Šiauliuose gyventojų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 26 tūkstančiais ir šiuo metu mieste gyvena 107 tūkstančiai žmonių. Vertinant ateities perspektyvas, šis skaičius linkęs tik mažėti, kadangi mieste didėja mirtingumas, daug šiauliečių emigruoja, o gimstamumas mažėja.
Ateities prognozės liūdnos – dėl menko gimstamumo gyventojų vis mažėja, daugėja vyresnių nei 60 metų žmonių, taigi Šiauliai balansuoja ant ribos. Akivaizdu, kad miestui dvimiesčio idėja ateityje gali padėti išsaugoti didmiesčio statusą.
Kad problema egzistuoja, šią savaitę patvirtino ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, prakalbęs apie kritiškai mažėjantį gyventojų skaičių - per metus miestas netenka tūkstančio gyventojų. Šią problemą jis apsvarstė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdyje, kuriame konstatavo, kad netekęs didmiesčio statuso Šiaulių miestas netektų ir didesnio finansavimo.
„Balansuojame prie ribos netekti didmiesčio statuso. Savivaldybės yra skirstomos į trečiąją ir ketvirtąją grupes. Jeigu Savivaldybė neturi 100 tūkstančių gyventojų, ji priskiriama ketvirtajai grupei. Turinčios 100 tūkstančių gyventojų savivaldybės pakyla į trečiąją grupę. Skirtumas tarp grupių – apmokėjimo kategorijos, Tarybos narių skaičius“, – sakė V. Damulevičius. Pasak jo, galima išeitis – prijungti šalia esančias gyvenvietes, tačiau tam reikia gyventojų pritarimo, nes yra mokesčių skirtumai.

Gaivinama dvimiesčio idėja
Šiaulių galimybę sudaryti dvimiestį su Panevėžiu kol kas aptaria tik pastarojo miesto politikai.
Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu buvo parengta miesto metropolinės įtakos zonos studija. Tai viena šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014-2020 m. strateginio plano dalių. Studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos Panevėžys ir Šiauliai turėtų atgaivinti dvimiesčio idėją ir kurti bendrą zoną. Kitaip tariant, teritorija liktų nepakitusi, abu miestai bendrai naudotųsi savo turima infrastruktūra, kartu vykdytų įvairius projektus.
„Mūsų miestui yra reikšminga VIA Baltica magistralė, Šiauliuose įsikūręs oro uostas, abiejuose miestuose planuojamos laisvosios ekonominės zonos. Miestai bendradarbiauja ir dabar, tačiau įkūrus dvimiestį būtų galima glaudžiau vystyti logistikos ir kitas sferas“, - „Šiaulių naujienoms“ pasakojo Panevėžio savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Jos teigimu, apie dviejų miestų sujungimo idėją buvo svarstoma prieš keletą metų. Tą kartą realių veiksmų taip ir nebuvo imtasi. Jos žiniomis, ir dabar yra tik ekspertų siūlymas, o miesto valdžia konkrečių veiksmų kol kas nesiėmė.

Painus skaičiavimas
Painiava kyla ir skaičiuojant tikslų gyventojų skaičių. Statistikos departamentas vertina gyventojų surašymo metu gautus duomenis, o gyventojų registras fiksuoja gyventojus pagal nurodytą gyvenamosios vietos deklaraciją. Panevėžio savivaldybė kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama suvienodinti gyventojų skaičiaus termino vartojimą visuose šalies teisės aktuose, kadangi vos keli tūkstančiai gyventojų gali turėti lemiamos įtakos sprendžiant didmiesčio likimą. Miesto tarybą renka būtent šie deklaravusieji gyvenamąją vietą žmonės. Kaip „Šiaulių naujienos“ jau rašė – neretai realiai mieste gyvena daugiau žmonių nei yra deklaravę gyvenamąją vietą, nes šią prievolę atlikti gali tik turintys nuosavą būstą arba artimųjų, kurie sutinka leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems priklausančiame būste. Dažnai būstą besinuomojantys asmenys lieka „neužfiksuoti“ jokios statistikos.