Gimnazistės nužudymu kaltinama Viktorija Lietuvninkaitė neseniai nužudytos merginos motinai atsiuntė atsiprašymo raštelį.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

„Atsiprašau, kad buvau žvėris, kad sužlugdžiau savo ir savo tėvų gyvenimus“, - vakar Šiaulių apygardos teisme S. Šalkauskio gimnazijos gimnazistės Nedos Račkauskaitės nužudymu kaltinamos bendramokslės raštelį citavo nužudytosios motina. Teisme nuskambėjo ne tik jos, bet ir kitų su byla susijusių žmonių parodymai.

Kaltinamosios motina netroško viešumo
Vakar teismas gimnazistės nužudymo byloje, kurioje kaltinimai inkriminuojami dviem jos bendramokslėms – devyniolikmetei Viktorijai Vaitiekaitytei bei bendraamžei Viktorijai Lietuvnininkaitei, apklausė arti dešimties liudytojų.
Parodymus davė trys N. Račkauskaitės draugai, artimieji bei kiti byloje parodymus jau seniau davę žmonės. Viena iš liudytojų – V. Lietuvninkaitės motina – pageidavo liudyti uždarame posėdyje. Prokuroras, nukentėjusieji troško viešumo. Teismas be ilgų svarstymų patenkino kaltinamosios motinos prašymą. Motina lėtai eidama iš tribūnos žvilgsniu palydėjo narve uždarytą savo dukterį. Pastaroji atrodė gerokai sulysusi nuo praėjusio teismo posėdžio, sutrikusi, bet nenuleido akių nuo motinos. V. Lietuvninkaitės motinai palikus teismo salę ir išėjus už durų laukti savo eilės liudyti, pradėta nagrinėti byla.

Kaklą perpjovė skutimosi peiliuku
Prokuroras įvardijo abiem kaltinamosioms inkriminuojamus kaltinimus. Jo teigimu, žiaurus nusikaltimas padarytas praėjusių metų liepos 14-ąją iš anksto susitarus. Septyniolikmetei S. Šalkauskio gimnazijos gimnazistei Nedai Račkauskaitei aštuoniskart kirviu bei plaktuku tyčia trenkta į galvą, vėliau ji buvo pargriauta ir smaugta, o netrukus skutimosi peiliuku perpjautas jos kaklas. Vėliau, kaip minėjo prokuroras, V. Vaitiekaitytė kartu su V. Lietuvninkaite skalpeliais, peiliais bei pjūklais savo auką supjaustė į gabalus.
Kaip konstatavo teismo medicinos ekspertai, nukentėjusioji mirė įvykio vietoje po to, kai jai buvo amputuota galva. Kaip vakar pagarsinta teisme, tyčinio nusikaltimo auka tapusi N. Račkauskaitė skutimosi peiliuko ašmenų nebegalėjo jausti.

Pažintis su auka – mokyklos suole
Pirma teisme liudijo nužudytos gimnaziztės N. Račkauskaitės motina Dalia Račkauskienė. Ji turėjo papasakoti apie savo dukros ir abiejų kaltinamųjų santykius, savo ryšį su atžala bei paskutinį bendravimą su ja. D. Račkauskienė teigė, jog jos dukra kartu su V. Vaitiekaityte bei V. Lietuvninkaite vienu metu mokėsi Ragainės pradinėje mokykloje (dabar – progimnazija), o vienu metu su V. Vaitiekaityte bandė nesėkmingai susidraugauti.

„Su V. Vaitiekaityte bandė per skaipą bendrauti. Ji rašė apie nusižudymus, fizines kančias“, - dukters ir buvusios bendraklasės V. Vaitiekaitytės susirašinėjimus prisiminė D. Račkauskienė. Ji teigė, jog dukra po šio susirašinėjimo pakeitė savo nuomonę dėl V. Vaitiekaitytės ir daugiau santykių su ja nebepalaikė. Išskyrus vieną atvejį praėjusių metų vasarį.
„Vaitiekaitytė rodė skalpelius. Kokie aštrūs. Norėčiau žudyti visus tuščius žmones“, - D. Račkauskienės dukrai, jos pačios pasakojimu, užsiminė V. Vaitiekaitytė. Toks V. Vaitiekaitytės elgesys D. Račkauskienei tuo metu priminė nesubrendusio žmogaus veiksmus. „Dabar tai atrodo kaip grasinimas“, - laiku nespėtą pastebėti grėsmę įvertino D. Račkauskienė. Paklausta, kas galėjo tapti jos dukros nužudymo motyvu, įvardijo vaikiną, vardu Jonas. Motinos žodžiais, jos dukra su juo vienu metu draugavo, kol vaikinas neapsivogė. Vėliau, D. Račkauskienės žodžiais, Jonas pradėjo draugauti su V. Vaitiekaityte. „Tai greičiau buvo meilės keturkampis“, - minėtus santykius apibūdino D. Račkauskienė.

Paskutiniame susirašinėjime – mirties nuojauta
Vaikiną, vardu Jonas, įvardijo ir trys parodymus davę N. Račkauskaitės draugai. Vakar du iš jų buvo apsirengę juodai. Vieno iš jų apranga užkliuvo net teisėjui. „Ką tai reiškia?“, - klausė bylą nagrinėjantis teisėjas R. Jurgaitis. Grandinėmis apsikarstęs, beveik iki kelių siekiančiais kerziniais batais avintis jaunuolis atsakė esantis neformalas. Jis pripažino draugiškus ryšius palaikęs ne tik su N. Račkauskaite, bet ir su V. Vaitiekaityte.

V. Vaitiekaitytės susitikimas su N. Račkauskaite buvo paslaptis tik jos tėvams. Viena iš N. Račkauskaitės draugių prisiminė, jog dar liepos 13-ąją, nusikaltimo išvakarėse, V. Vaitiekaitytė skambino N. Račkauskaitei ir kvietė susitikti, kita jos draugė minėjo, jog prieš atsisveikinant, nusikaltimo dieną, jos nevengė net juodojo humoro.
„Einu ruoštis paskutinei savo dienai... Jeigu ką, mėgstu baltas rožes“, - paskutinį savo susirašinėjimą su N. Račkauskaite prisiminė jos artima draugė.
Kai viena iš N. Račkauskaitės draugių teismą įtikinėjo, jog jos abi niekada nevartojo alkoholinių gėrimų, aršiai įsikišo kaltinamoji V. Vaitiekaitytė.
„Kartu geriat“, - esamuoju laiku kalbėjo kaltinamoji V. Vaitiekaitytė pridurdama, jog nusikaltimo dieną pati N. Račkauskaitei pirko alkoholio. Netrukus kaltinamoji buvo nutildyta.
„Tylėk, žudike“, - atsisukusi V. Vaitiekaitytei į akis išrėkė N. Račkauskaitės draugė. Po šios replikos įsikišo ir liudytoją bei kaltinamąją nuramino vienas iš trijų teisėjų kolegiją sudarančių teisėjų.

Siūlė pagerti bei įsigyti auskarų
Tik po dukros – N. Račkauskaitės – nužudymo jos motina socialiniame tinklalapyje, dukros profilyje, atrado V. Vaitiekaitytės žinutes. N. Račkauskaitei buvo siūloma kartu pagerti bei įsigyti auskarų.
D. Račkauskienė labai aiškiai prisiminė paskutinį bendravimą su savo dukra. Liepos 14-ąją moteris kartu su vyru buvo Lenkijoje. Sutuoktinių vienturtė dukra liko namuose kartu su močiute. Motina ir dukra maždaug iki 15 valandos intensyviai palaikė ryšį mobiliojo ryšio telefonu. Po to moteris iš savo vienturtės jokių žinių nebesulaukė ir jos balso kitame telefono gale nebeišgirdo.
Kadangi toks tylėjimas dukrai buvo visai nebūdingas, moteris paskambino su ja likusiai savo išlydėjusiai motinai. Prašė jos bandyti prisiskambinti anūkei.

Moralinė žala vertinama milijonais litų
Nužudymo byloje N. Račkauskaitės tėvai prašo jiems priteisti beveik 27 tūkstančius litų turtinei žalai atlyginti bei po 2 milijonus litų materialinei žalai padengti. Abu nukentėjusieji teigė dėl dukros netekties iki šiol išgyvenantys skausmą bei dėl to turintys įvairių sveikatos sutrikimų.
„Jos nužudė visą mūsų šeimą. Ji buvo vienturtė. Likome be ateities. Lankomės pas gydytojus. Buvome sveiki“, - teisme skundėsi N. Račkauskaitės motina. Moteris teigė iki šiol tebesilankanti pas psichiatrus bei gerianti vaistus, o netektį išgyvena kuo ilgiau miegodama.

„Kam man toks gyvenimas, geriau pramiegosiu“, - apie savo būseną pasakojo D. Račkauskienė. Kitas teismo posėdis numatytas dar šio mėnesio viduryje. Į jį bus kviečiamas ne vienas liudytojas, tarp kurių ir artima kaltinamosios V. Vaitiekaitytės draugė. Per artimiausią posėdį turėtų būti pagarsintas ir raštelis, kurį V. Vaitiekaitytė bandė perduoti V. Lietuvninkaitei per vieną sulaikytąją joms būnant kartu areštinėje.

Paieškos byla virto nužudymo byla
Abi teisiamosios – buvusios psichiatrijos ligoninės pacientės, tačiau psichiatrijos ir psichologijos ekspertų pripažintos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgusios lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu ir galėjusios suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.
Kai praėjusių metų liepos 14-osios vakare Šiauliuose, pietiniame miesto mikrorajone, gyvenanti moteris nesulaukė namo grįžtančios anūkės, jai pasidarė labai neramu. Kai mergaitė negrįžo visą naktį, moterį apėmė panika. Ji liepos 15-osios rytą atskubėjo į policijos komisariatą ir pranešė apie septyniolikmetės anūkės dingimą.

Trečią paieškos dieną, sekmadienį, pareigūnų rankose atsidūrė dvi S. Šalkauskio gimnazijos aštuoniolikmetės. Nors sulaikytosios bandė klaidinti pareigūnus, kad jos apie ieškomosios buvimo vietą nieko nežino, kad buvo ją sutikusios, tačiau po to su ja išsiskyrė, bet apgauti patyrusių darbuotojų nepavyko. Paaiškėjo kraupi realybė – ieškomos mergaitės nebėra tarp gyvųjų, ji nužudyta. Mergaitės paieškos byla virto kraupaus nužudymo byla. Gimnazistėms buvo pareikšti įtarimai ir jos suimtos.
Žinia apie gimnazistės nužudymą pareigūnams buvo ne pati baisiausia. Kraupiausias buvo faktas, kad nėra nužudytosios kūno, o be jo pareigūnams sunku konstatuoti, kad mergina nužudyta.

Nusikaltimo vietą kriminalistams pavyko nustatyti.
Įtariamosios prisipažino, kad savo bendramokslės kūną supjaustė gabalais, sudėliojo į septynis maišus ir dviračiu veždamos juos išmėtė į pietiniame miesto mikrorajone esančius šiukšlių konteinerius, aukštas žoles pievoje. Iš pradžių joms sekėsi klaidinti pareigūnus. Tris dienas jie šakėmis rausė įvairias įtariamųjų nurodytas vietas, tačiau kūno dalių neaptiko. Pareigūnams talkino visos Lietuvos kinologai su savo augintiniais.

Tik liepos 20-ąją nelabai toli nužudytosios gyvenamosios vietos, nuošalioje vietoje, tarp Aukštabalio ir Liejyklos gatvių esančiuose krūmuose, buvo rasti mergaitės palaikai. Dar vieną nužudytosios kūno dalį pareigūnai ištraukė iš šaldiklio.
Manoma, kad gimnazistės nužudymui buvo iš anksto ruoštasi, o egzekutorės prisigalvojo įvairių kankinimo būdų.