Zita KATKIENĖ

Vakar vidudienį pasverta ir iš Šiaulių išgabenta, tikėtina, pati sunkiausia Europoje „Geležinė knyga“. Vakar baigta gaminti ji svėrė 287 kilogramus. Knygos aukštis  - 1,2 metro, plotis, 0,74 metro. Knyga surišta iš 86 geležinių puslapių, ant kurių užklijuotas popieriuje parašytas tekstas. Puslapių aukštis – 0,75 cm, o plotis – 0,50 cm. Knygos storis – 22 cm. Ši knyga, pretenduojanti į Gineso rekordų knygą, savo kelionę į viešumą pradės šeštadienį, kai bus pristatyta Kražiuose vyksiančiame festivalyje.

Mintis įrišti įspūdingų apimčių knygą kilo knygos autoriui, redaktoriui ir sudarytojui Viliui Puronui,   dar tada, kai į rankas pateko Jotvingių kryžių titerių ordino dokumentai, netikėtai aptikti vieno  Kauno namo palėpėje.

Šiaulietis, Jotvingių kryžiaus riterių ordino narys Jonas Montvilas, taip pat turėjęs senų dokumentų, įrodančių, kad jo tėvas bei tėvo dėdė buvo šio ordino riteriai, pritarė Viliaus Purono sumanymui. „Mano vaidmuo – techninis konsultantas“, - sako J. Montvilas.

Dizaineris Vilius Puronas miestui dovanojo kelių tomų „Įdomiąją Šiaulių istoriją“, daugelį prieštaringai vertinamų geležinių skulptūrų, kurias vainikavo prie Talšos ežero įsikūrusi 20 metrų ilgio „Geležinė lapė“, didžiausią Lietuvoje knygą ir daugelį kitų originalių sumanymų. 

Šį kartą - „Geležinė knyga“, ne tik geležiniu storu viršeliu, bet ir metalo plokščių lapais. Pasak V. Purono, būtent tokia, geležiniuose lapuose parašyta knyga, labiausiai ir tinkanti knygai, skirtai – Jotvingių kryžiaus riterių ordinui.

Ši knyga, pasak V. Purono, almanacho pobūdžio leidinys. Jame surinkta ordino istorija, kuri buvo renkama jau daugelį metų ir netikėtai aptikta senuose dokumentuose. Surašytos ir legendos nuo jotvingių genties. Paskelbti ir ordino įstatai, aprašas. Yra ir popiežiaus Pijaus 1937 metais parašytas sveikinimas ordinui, susirašinėjimo fragmentai.

Šis ordinas jungia nemažai mokslininkų, intelektualų, kurie išsaugojo ir atributikos, heraldikos, genealoginių medžių, įrodančių, jog vienas ar kitos šių dienų žmogus priklauso garbingam ordinui. Pateikiamas ir ordino narių sąrašas.

Metalinis knygos egzempliorius – pirmas ir vienintelis. Tačiau Vilius Puronas nerimsta, jis mano, kad sukaupta ir knygoje paskelbta medžiaga bus išleista ir įprasta knyga. Dėl ligos negalėjęs knygos išlydėti iš Šiaulių jos autorius apgailestauja, kad mieste menininkui padėtis nėra palanki, nors idėjų ir sumanymų tikrai nestinga. 

Knygą gaminęs suvirintojas Vaclovas Butkus sako, jog tai – ne pirma knyga, prie kurios gamybos ir jam teko prisidėti. Jam teko padirbėti ir gaminant didžiausią Lietuvoje knygą „Aukuras Salduvei“, kuri saugoja Šiaulių savivaldybėje. Pasak V. Purono, ši knyga buvo tarsi „Geležinės knygos“ juodraštis. Gaminant šią knygą išmokta lazeriu pjaustyti metalą, įrišti neįprastų gabaritų knygą, kurios parametrai buvo šiek tiek mažesni – 120x90x25 cm. Svėrė ši knyga taip pat mažiau – 116 kilogramų. 200 knygos puslapių – popieriniai, tik viršelis, kaip ir naujosios knygos, iš metalo.

Nors ir pagaminta Šiauliuose, tačiau originali knyga bus laikoma Kražių kolegijoje. Taip nuspręsta ne tik dėl Šiaulių politikų priimamų nepalankių menininkams sprendimų, dėl kurių, anot V. Purono, per pastarąjį pusmetį jau nemažai šiauliečių menininkų kūrinių išplaukė iš miesto.

Į Kražius „Geležinė knyga“ iškeliavo dar ir todėl, kad čia, Kražių kolegijoje, dar 15-ojo šimtmečio pabaigoje ir buvo įregistruotas Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, tad Kražiai – ordino gimtinė.

Kražių kolegijoje, kuriojr įrengta speciali vieta knygai, „Geležinė knyga“ ir bus saugoma.