Lina JUREVIČIŪTĖ

Šiauliečiai jau tikriausiai pastebėjo, jog it feniksas iš pelenų kyla ne viena Šiauliuose veikusi ir bankrutavusi įmonė. Skaudų smūgį beveik tūkstančiui darbuotojų smogusios bankrutuojančios  bendrovės „Venta” vietoje sėkmingai veikia ta pačia veikla užsiimanti bendrovė „Venta LT”. Jau veikia ir neseniai bankrutavusi statybinių prekių parduotuvė „4 vėjai”. Vienos įmonių iškabas gaminančios reklamos agentūros atstovai patikino turintys „nuolatinių” klientų – verslininkų, veikiančių toje pačioje vietoje, užsiimančių ta pačia veikla, tačiau nuolat keičiančių įmonės pavadinimus. Verslininkai tyčia veda įmones į bankrotą? Specialistai pažymi, jog išties ekonominiu sunkmečiu tyčinių bankroto atvejų, siekiant pabėgti nuo skolų kreditoriams, pasitaiko vis dažniau. Tačiau prisipažįsta, kad įrodyti tyčinį bankrotą tampa vis sudėtingiau – įmonių savininkai, vadovai puikiai išmano įstatymus, todėl inicijuodami bankrotą puikiai pasiruošia ir sumerkia visus galus į vandenį.

Beveik tūkstantį  darbuotojų turėjusiai akcinei bendrovei „Venta” bankroto byla iškelta praėjusiais metais. Bendrovės bankrotas buvo skaudus smūgis įmonės darbuotojams. Mėnesių mėnesius algų negavę šiauliečiai papildė gausėjančias bedarbių gretas. Tačiau ilgai netrukus bankrutuojančios bendrovės vietoje įsikūrė kita bendrovė, užsiimanti panašia veikla ir panašiu pavadinimu - „Venta LT”.

Nepagautas ne vagis. Tačiau ar ne keistas sutapimas, kad toje pačioje vietoje įsikuria ta pačia veikla norintis verstis verslininkas? Juolab kad bankrutuojant bendrovei anuliuojamos skolos kreditoriams, o naujoji bendrovė įdarbina dalį buvusios bendrovės darbuotojų.

„Venta LT” ir senoji „Venta” nėra ta pati įmonė. Nesame susiję ir nenorime būti susiję su senąja bendrove. „Venta LT” akcininkai – kiti. Iš senosios įmonės mes tik nuomojamės patalpas”, - paklaustas, kaip bankrutuojanti „Venta” susijusi su naujai įsteigta įmone „Venta LT”, sakė bendrovės „Venta LT” direktorius Bronius Godeliauskas.

Direktorius pažymėjo, kad „Ventoje LT” dirba 170 žmonių. Maždaug 99 procentai visų darbuotojų anksčiau dirbo bankrutuojančioje „Ventoje”. Tačiau dėl to „Ventos LT” direktorius nemato nieko blogo. Esą kėdžių pramonė – specifinė ir reikėjo specialistų.

B. Godeliauskas sakė, kad bankrutuojant „Ventai” atsirado žmonių, kurie „pamatė” atsilaisvinusią „nišą”, todėl ir įkūrė  „Ventą LT”, kuri, anot jo, niekaip nesusijusi su bankrutuojančia „Venta”.

„Ventos” bankrotą administruojančios įmonės įgaliota atstovė Rita Valkiūnienė „Šiaulių naujienoms” teigė, kad įtarimų, jog bankrotas tyčinis, nėra.

Kreditoriams „Venta” skolinga apie 19 milijonų litų. Bendrovės turimų lėšų neužteko nė darbuotojų atlyginimams. Jiems lėšos (apie 300 tūkstančių litų) bus gautos iš Garantinio fondo. Beveik milijonas visų skolų - mokesčiai valstybei.

R. Valkiūnienė  pažymėjo, kad „Venta” nuomoja dalį nekilnojamojo turto ir gautas lėšas kaupia atsiskaitymams su kreditoriams. Be to, buvo organizuojamos turto varžytinės, tačiau norinčiųjų pirkti „Ventos” turtą neatsirado. 

Visai neseniai iš pelenų stebuklingai „prisikėlė” ir statybinių medžiagų bendrovė „4 vėjai”. Tiesa, „4 vėjai” liko tik parduotuvės pavadinime. Pati bendrovė dabar vadinasi „Kastangis”, o bendrovei vadovauja Evaldas Virbickas. Reikėtų pažymėti, kad bankrutavusios bendrovės „4 vėjai ir Ko” savininkas buvo Vidmantas Virbickas – Evaldo Virbicko tėvas. Galbūt tai tik keistas sutapimas, tačiau prieš tai čia veikusios bendrovės užsidarymas labiau „kvepia” tyčiniu bankrotu. Sutikite, protingas tėvas patartų sūnui nekartoti jo klaidų, nebent... nurašius skolas bendrovei sektųsi visai neblogai?

Nors bendrovė  „Kastangis” veikia dar visai neseniai, tačiau šaltiniai teigia, kad ši bendrovė jau gali vengti atsiskaityti su kreditoriais ir lįsti į skolas.

„Šiaulių naujienų” kalbintas „Kastangio” direktorius E. Virbickas nebuvo kalbus. Pasakė tik tiek, kad buvusi bendrovė „4 vėjai ir Ko” ir „Kastangis” - nesusijusios ir nėra čia apie ką rašyti.

Bendrovės  „4 vėjai ir Ko” bankroto administratorius UAB „Restrus”  įgaliotas atstovas Romualdas Volskis „Šiaulių naujienoms”  sakė, kad analizuojant įmonės duomenis nekilo abejonių, kad įmonės bankrotas – tikras. Įtarimų dėl galimo tyčinio bankroto nepareiškė nei įmonės kreditoriai, nei Mokesčių inspekcija.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „4 vėjai ir Ko”  kreditoriniai įsiskolinimai siekia daugiau kaip 4 milijonus litų. Įmonės turimo turto neužteko nė darbuotojų atlyginimams. Buvusių darbuotojų atlyginimams reikia apie 100 tūkstančių litų. Pagal įstatymus, atlyginimai sumokamai iš Garantinio fondo. Pardavus įmonės turtą pinigai grąžinami Garantiniam fondui. Tačiau „4 vėjai ir Ko” turimo turto vis dar nepavyksta parduoti. Panašu, kad kiti kreditoriai pinigų gali nebesitikėti. Jei nerandama 100 tūkstančių, tai kur ras milijonus? Beveik 400 tūkstančių litų bendrovė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai.   

Nuomonę, kad Šiauliuose tikrai yra įmonių, kurių savininkai tyčia sukelia bankrotus, patvirtina Šiauliuose veikiančios reklamos agentūros atstovai. Vienos reklamos agentūros darbuotojai pasakojo turintys „nuolatinių” klientų – verslininkų, kurie toje pačioje vietoje, užsiima ta pačia veikla, tik pakeičia bendrovės pavadinimą.

„Turime nuolatinių klientų, kurie mūsų darbuotojus pasitinka su šypsena ir neslėpdami sako „susitvarkę” su kreditoriais, todėl reikia pakeisti įmonės pavadinimą. Visiems aišku, ką reiškia tas „susitvarkymas” - bankrutavo, nurašė skolas ir įsteigė naują įmonę. Kadangi naujai įmonei reikia naujo pavadinimo, kreipiasi į mus”, - sakė dėl suprantamų priežasčių savo vardo ir pavardės nenorėjęs viešai skelbti reklamos agentūros direktorius.

Šiauliuose veikiančios audito įmonės direktorius Statys Grigaliūnas „Šiaulių naujienoms” atskleidė, kad įrodyti tyčinį bankrotą, ypač  šiais laikais, kai įmonės turi savo advokatus, gerai išprususius teisininkus, labai sudėtinga.

„Įmonių vadovai, besiruošiantys inicijuoti bankrotą, tam ruošiasi iš anksto, todėl įrodyti, kad įmonės bankrotas sukeltas tyčia, labai sunku”, - pažymėjo S. Grigaliūnas.

Specialistas sakė, kad dažnai tyčia bankrutuojančios įmonės neturi jokio vertingo, turto. Dažniausiai jie patalpas nuomojasi, įranga ir įrengimai dažniausiai būna pirkti skolon. Taigi, bendrovė bankrutuoja beveik nieko neprarasdama, nurašomos skolos kreditoriams ir nesąžiningi verslininkai netrukdomi ir be skolų grįžta atgal į verslą.

S. Grigaliūnas mano, kad Lietuvoje pakanka įstatymų, reglamentuojančių įmonių  veiklą ir vadovų atsakomybę, tačiau ne visi laikosi įstatymo „raidės” ir žino, kaip juos apeiti.

„Nors už tokius dalykus akcininkams ir įmonių vadovams numatyta griežta atsakomybė, tačiau labai retai girdime, kad tyčinį bankrotą sukėlęs vadovas ar akcininkas būtų nuteistas kalėti. Nors dabar siūloma paprastinti įmonių kūrimosi sąlygas, tačiau aš tuos siūlymus vertinu labai atsargiai. Kad ir kokios būtų idėjos, tačiau norint pradėti verslą būtina turėti savų lėšų. Jei viskas daroma iš skolintų lėšų, bankrutuoti verslui nepasisekus nėra sudėtinga”, - pažymėjo S. Grigaliūnas.

Ar specialistas nemato Šiauliuose galimai tyčia bankrutavusių įmonių? S. Grigaliūnas sakė, kad kai kurių įmonių bankrotuose tikrai galima įžvelgti tyčinio bankroto požymių. Ypač tada, kai bankrutavusios įmonės vietoje netrukus įsikuria panašia veikla užsiimanti, tuos pačius darbuotojus įdarbinanti įmonė.

„Tačiau tyčinį bankrotą reikia įrodyti, o šiais laikais visi išprusę ir dar prieš bankrotą sumerkia visus galus į vandenį”, - sakė S. Grigaliūnas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas „Šiaulių naujienoms” sakė, kad tyčinis bankrotas yra viena iš tų veiklų, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamajame kodekse. Todėl nustačiusi galimai tyčiniais veiksmais sukelto bankroto požymius Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja teisėsaugos institucijas.

Per 2009 metų  antrą pusmetį ir šių metų pirmą ketvirtį  Valstybinė mokesčių inspekcija teisėsaugininkams perdavė  apie 70 atvejų, susijusių su galimai tyčiniais bankrotais, įskaitant atvejus, susijusius, su „Fenikso sindromu”. („Fenikso sindromas” -  procesas, kai įmonių savininkai, norėdami atsikratyti įmonės įsipareigojimų, perleidžia jos turtą kitoms, dažnai naujai įsteigtoms įmonėms, o pirmajai palieka tik jos skolas. Subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų).

„Siekdama nustatyti neteisėtus mokesčių mokėtojų veiksmus Valstybinė mokesčių inspekcija  atidžiai stebi ir analizuoja situaciją rinkoje: analizuojami vykdyti sandoriai prieš bankroto procedūras, stebimi nauji rinkos dalyviai, analizuojami duomenys apie darbuotojų perėjimą tarp įmonių. Šiais tikslais Valstybinė mokesčių inspekcija yra įdiegusi atitinkamas veiklos procedūras: rizikingi mokesčių mokėtojai yra nustatomi vykdant naujų PVM mokėtojų registravimo kontrolę, atrenkami pagal numatytus rizikos kriterijus bei identifikuojami vykdant funkcijas, susijusias su nepriemokų išieškojimu. Tyčiniai bankrotai dažniausiai susiję su nesumokėtomis mokesčių sumomis, todėl nepriemokos susidarymo priežasčių analizei yra skiriamas ypatingas dėmesys. Apie mokesčių vengimo minėtaisiais būdais atvejus Mokesčių inspekcija informacijos taip pat gauna ir iš kitų institucijų, gyventojų bei verslininkų, nukentėjusių dėl tokių veiksmų. Bendradarbiavimas su verslu bei kitomis kontroliuojančioms institucijoms šioje srityje labai svarbus”, - pažymėjo A. Klerauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas sako, kad bendra „feniksų” mokestinės nepriemokos suma siekia 173 milijonus litų. Iš jų  apie 10 milijonų litų valstybei skolingi Šiaulių apskrityje mokesčių vengiantys mokėti „feniksai”.

Kaip sakė  A. Klerauskas, dėl tyčinių bankrotų ir „feniksų” labiausiai nukenčia tokių įmonių darbuotojai, bankai ir kiti verslo subjektai.

„Nesąžiningi rinkos dalyviai, pasirinkdami ir taikydami „Fenikso sindromo“ modelį, siekia išvengti ne tik mokestinių prievolių valstybei, bet ir įsipareigojimų savo verslo partneriams. Būtent siekis išsisukti nuo įsipareigojimų verslo partneriams vykdymo yra viena iš priežasčių, kodėl imamasi taikyti „Fenikso sindromo“ modelį. Paprastai verslininkai atsakomybę už mokesčių vengimą vertina kaip didesnę riziką, todėl stengiasi juos mokėti. Vis dėlto Mokesčių inspekcija bet kokį šio sindromo atvejį vertina vienodai: tiek vienu, tiek kitu atveju tai sukelia grandininę reakciją ir sudaro verslo subjektų tarpusavio atsiskaitymų krizę. Vadinasi, nemokių bendrovių daugėja: jos negali atsiskaityti ne tik su verslo partneriais, bet ir sumokėti mokesčius”, - pasakė A. Klerauskas.