Mykolas DEIKUS

Senkant Rėkyvos ežerui pastebimai mažėja ir žvejų laimikiai. Todėl nauja Šiaulių miesto savivaldybei bendrovės „Rėkyva“ siūloma idėja dar labiau nuseklinti ežerą pašiurpino ne tik specialistus, bet ir miesto žvejus.

Rėkyviškis Artūras Grabinskis – vienas iš užkietėjusių Rėkyvos žvejų. Jis su savo bendraminčiais neramiai stebi mokslininkų, specialistų diskusijas dėl ežero ateities ir nerimauja matydamas, kaip kasmet seklėja vanduo. „Akmenys, kurie dar visai neseniai buvo vandenyje, dabar jau 2-3 metrai ant kranto“, - pastebi žvejys. 

A. Grabinskis pastebi, kad seklėjant ežerui žuvies jame – vis mažiau, vis mažesni laimikiai. „Aš gaudau ešerius, seniau pagauti vadinamieji „gigantiški“ ešeriai sverdavo 1,6 kilogramo, dabar pagauti pusantro kilogramo ešerį – retenybė“, - sako žvejys ir priduria, jog nepaisant naujos technikos žuvies sugaunama vis mažiau. Seniau dažnas sugaudavo 6-7 kilogramų lydekų, tačiau toks laimikis dabar irgi tampa retenybe.

Pokarinius žemėlapius turintis vyras sako, jog prieš pusę amžiaus giliausios vietos ežere siekdavo septynis metrus, dabar – vos tris. Vidutinis gylis likęs 1,5-2 metrai. Todėl A. Grabinskis, kaip ir kiti žvejai sunerimo išgirdęs bendrovės „Rėkyva“ pasamdytų mokslininkų pasiūlymą ežero lygį sumažinti dar 10 centimetrų.

Jeigu dabar dėl senkančio ežero nerimauja žvejai, ateityje liūdnas pasekmes pajus ir buriuotojai. Ypač, jeigu miesto valdžia paklausys bendrovės „Rėkyva“ nusamdytų mokslininkų rekomendacijų. Viena iš naujausių – pralaidoje, kuria vanduo nuteka į Prūdelį, Talšą ir Kulpe plaukia į Mūšą, nuimti dešimties centimetrų aukščio metalinę juostą, kuri sulaiko vandenį, kai jo lygis ežere pakyla.

Buvusiam viceministrui, inžinieriui Kazimierui Šaviniui tokios idėjos kelia abejonių. Jo žodžiais, jeigu vandens lygis žemesnis kaip 1,8 metro, sparčiai suželia žolės. Todėl seklesnėse ežero vietose netrukus gali pasirodyti žolių „salos“.

Bendrovės „Rėkyva“ direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė atsisakė žodžiu kalbėtis apie naujausią pasiūlymą nuseklinti ežerą. Pareikalavimo klausimus atsiųsti raštu. 

„Bendrovė „Rėkyva“ nesiekia nuseklinti ežero ir taip kaip nors pakenkti pačiam vandens telkiniui ar juo besinaudojantiems žmonėms“, - tikinama raštu atsiųstame atsakyme. Anot jos, vanduo ardo krantus, plauna durpes, todėl „būtina imtis priemonių, leisiančių sumažinti vandens lygį“. Esą todėl Šiaulių miesto savivaldybei ir siūloma nuardyti ant ežero ištakų pritvirtintą metalinę juostą, „kuri leistų sumažinti ežero krantams pavojingą vandens kiekį“.

Tačiau K. Šavinis abejoja argumentais, jog po to, kai sumažės vandens lygis, bangos mažiau ardys krantus. „Sumažės tik vandens lygis, bet ežero plotas pasiliks tas pats“, - pastebi inžinierius ir neatmeta, kad bendrovė gali turėti ir savanaudiškų tikslų. K. Šavinis svarsto, kad sumažėjus vandens lygiui gali sumažėti ir vandens nutekėjimas į Rėkyvos durpyną, filtracija. Paaiškėjo, kad iš ežero vanduo nuteka seniai įrengtu kanalu, kurį pylimais užtvenkia bebrai, todėl durpyne laikosi drėgmė.

„Bebrai dabar ežeru rūpinasi labiau negu gamtosaugininkai“, - liūdnai juokauja K. Šavinis.

Dešimtmečių darbo stažą turintis aplinkosaugininkas, buvęs Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Kastytis Čechavičius nelinkęs pasikliauti naujomis idėjomis, kaip sustabdyti krantų irimą. 

„Ežeras egzistavo ne vieną tūkstantį metų ir dar egzistuos, ir krantai buvo tie patys, ir bangos – tos pačios buvo, - sako aplinkosaugininkas. - Man juoką kelia šnekos žmonių, kurie prie ežero pabūna dvi tris dienas. Aš į ežerą žiūriu jau penkiasdešimt metų.“

Jeigu ne Rėkyvos ežeras, anot K. Čechavičiaus, Prūdelis šlapimu pasipildytų tiek pat, kiek ir vandeniu. Tačiau ateityje tokia perspektyva šviečia. 

Inžinieriaus K. Šavinio žodžiais, net samdytų mokslininkų išvadose atsargiai užsimenama, jog yra tikimybė, kad ežeras gali ištekėti. Jeigu danų valdoma bendrovė Rėkyva neatsisakys savo planų ir durpes iškas maždaug septynis metrus žemiau ežero lygio, siaura durpių juosta gali neišlaikyti spaudimo ir ežeras ištekės į buvusį durpyną. Tai reikštų, kad vandeniu nebepasipildys nei Prūdelis, nei Talša, į kurią miestas investuoja milijonus litų.