Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva nuo 1950 metų gruodžio 10-oji minima kaip Žmogaus teisių diena – taip siekiama atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į žmogaus teises. Minima ši diena ir Lietuvoje, bet neatrodo, kad situacija šalyje keistųsi: visuomenės apklausų duomenimis, žmonės net nesistengia savo teisių ginti, nes nesitiki sulaukti pagalbos.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Padėtis blogėja
„Dažnai teigiama ir išlieka tokia tendencija, kad žmogaus teisių padėtis nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais blogėja, - pripažįsta Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova. - Problema yra ta, kad prieš 2004 metus buvo stengiamasi tapti ES dalimi, tapti elitinio klubo dalimi, todėl mes priėmėme įvairiausių teisės aktų, įkūrėme naujausių institucijų ir pan. Tos institucijos turi veikti, turi padėti žmonėms, tačiau nežinant, kam jas įkūrėme, jos neveikia taip, kaip turėtų.“
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kas antrus metus rengia apklausas, kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Taip norima įvertinti žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios jų teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, ir ar Lietuvos žmonės pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais, yra linkę ginti savo teises.
Paskutinis tyrimas, atliktas 2012 metais, eilinį kartą nuvylė - vis dar pusė mūsų valstybės gyventojų nežino, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių.
„Nors tas procentas kaip ir mažėja. Pavyzdžiui, nuo 48 proc. 2008 metais iki 52 proc. 2012 metais padaugėjo tų, kurie žino, kur kreiptis. Vadinasi, vis dėlto pusė šalies gyventojų nežinotų, kur kreiptis, jeigu jų teisės būtų pažeistos“, - sakė N. Bitiukova.
Ir prasčiausiai informuoti, kaip ir buvo paaiškėję per ankstesnių metų apklausas, išlieka vyresnio amžiaus žmonės: jei tarp gyventojų iki 29 metų tik 38 proc. nežino kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių, tai tarp 60-69 metų žmonių nežino net 50 proc., tarp dar vyresnių šis procentas siekia 64 proc.. Tyrimo metu paaiškėjo, kad moterys yra blogiau informuotos nei vyrai – net 52 proc. moterų nežino kur kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Nesitikima pagalbos
Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, praėjusiais metais manančiųjų, kad buvo pažeistos jų teisės, buvo maždaug 18 proc. apklaustųjų – tai yra, dviem procentais mažiau nei 2010 metais, bet lygiai tiek pat, kiek ir 2008 metais.
„Taip pat buvo klausiama, ar žmonės kur nors kreipėsi, kai jų teisės buvo pažeistos pastaraisiais metais, ir net 81 proc. (tai yra aukščiausias visų metų procentas) atsakė, kad nesikreipė. O kai jų buvo paklausta, kodėl nesikreipė, apie 77 proc. atsakė, kad netiki, jog jiems kas padės“, - pastebi N. Bitiukova.
O iš ginusiųjų savo teises daugiausia pasitikėjo policija – jei 2010 metais į policiją kreipėsi apie 31 proc., tai 2012 metais – jau 46 proc. Tačiau akivaizdžiai sumažėjo pasitikinčių, kad jų teises apgins teismai: per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 33 proc. iki 22 proc.
Tačiau apskritai, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotojos teigimu, net jei žmogus ir žino, kur kreiptis, kad apgintų savo savo teises, dauguma atvejų jis netiki, kad jam padės.
Todėl N. Bitiukovos nuomone, yra labai svarbu, kad gruodžio 10-ąją pažymima Žmogaus teisių diena.
„Tos dienos prasmė yra dar kartą priminti žmonėms jų teisių svarbą ir įgalinti, kad kiekvienas žmogus žinotų, kokios yra jo teisės. Tai informacinis šios dienos momentas. Antras – dar kartą priminti, kad kol žmogus nepasiryš savo teisių apginti, tol mes gyvensime tokioje visuomenėje, kurioje nusikaltimų aukos yra kaltinamos būtais ir nebūtais dalykais, kurioje nuskriaustieji yra neapginti, o faktiškai žmogaus teisių padėtis lieka nepakitusi“, - sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais N. Bitiukova.