Zita KATKIENĖ

Šiuo metu Šiaulių apskrityje yra apie 50 žmonių, kuriems diagnozuotas ŽIV ir kuriems kas tris mėnesius atliekamas imunologinis tyrimas dėl viruso paplitimo kraujyje. Neseniai „Šiaulių naujienoms” teko bendrauti su metadono programos dalyve, besigydančia nuo priklausomybės narkotikams,  kuri susirūpinusi savo draugės likimu. Ši nemeta narkotikų ir dar yra užsikrėtusi ŽIV. Moteris neturi nei artimųjų, nei darbo ir negali susimokėti už tyrimą, kainuojantį beveik 100 litų. Medikai patvirtino, jog pavasarį vyriausybė nutraukė lėšas ŽIV infekuotųjų tyrimams ir už šiuos tyrimus turi susimokėti patys ŽIV infekuotieji.

Statistika teigia, jog daugiausia tarp ŽIV infekuotųjų - intraveninius narkotikus vartojančių žmonių. Šiaulietė Janina (vardas pakeistas) intraveninius narkotikus pradėjusi vartoti prieš penkerius metus. Šiuo metu ji narkotikų jau nevartoja, nuo narkotikų priklausomybės gydosi metadonu. Tačiau iki šiol tarp jos pažįstamų - daug žmonių, užsikrėtusių ne tik priklausomybe narkotikams, bet ir drauge su šiuo žalingu įpročiu plintančiu hepatitu bei ŽI virusu.

„Aš gyvenu su tėvais, man nustatytas neįgalumas, tad galiu išgyventi”, - pasakoja narkomanė, susirūpinusi savo draugės likimu. Trisdešimtmetė moteris ne tik narkomanė. Ji vartoja intraveninius narkotikus ir nuo švirkšto užsikrėtė ne tik hepatitu, bet ir ŽIV.

„Jai ŽIV diagnozuotas prieš metus. Nuo tada ji ir lankosi pas gydytoją, kuris  konsultuoja bei skiria tyrimą, nustatantį viruso plitimą kraujyje”, - pasakoja moteris. Iki pavasario už šį tyrimą nereikėdavo mokėti - jis buvo nemokamas. Tačiau nuo pavasario už tyrimą reikia mokėti beveik 100 litų”, - pasakoja moteris ir baiminasi, kas bus su jos drauge, kuri nusprendė nebeiti pas gydytojus ir šio tyrimo neatlikti.

„Ji vartoja narkotikus, be kurių negali gyventi, tai sutaupyti 100 litų tyrimui - nerealu”, - pasakoja moteris, įsitikinusi, jog yra ir daugiau žmonių, kurie nebesitirs dėl viruso paplitimo kraujyje. Tad akivaizdu, kad šie žmonės nebežino, kokia jų sveikatos būklė, ir jie nuo šiol palikti ne tik likimo valiai, bet ir mirčiai. 

Po to, kai žmogui diagnozuojamas žmogaus imuniodeficito virusas (ŽIV), jam savo sveikata susirūpinti tenka daug labiau. Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas - tas medikas, į kurį ir kreipiasi ŽIV infekuotieji ir AIDS sergantieji žmonės. Pasak vedėjo, jiems pagal esamą situaciją, o įprastu atveju - kas tris mėnesius atliekamas imunologinis tyrimas dėl ŽIV paplitimo kraujyje.

„Tai - ne mūsų tyrimas, mūsų AIDS laboratorija tik paima kraują ir jį siunčia į Vilniaus AIDS laboratoriją”, - teigia medikas. 

Paklaustas, ar gali būti, kad infekuotieji rečiau atlieka arba nebeatlieka to tyrimo, medikas negali nei patvirtinti, nei paneigti. „Iš Šiaulių apskrities tenka konsultuoti nuo 30 iki 50 ŽIV infekuotų žmonių, kurie tyrimui ateina ne reguliariai, todėl statistika sunkiai apčiuopiama”, - teigia medikas.

Nuo gegužės 1-osios, pasak A. Kaušo, tyrimas dėl ŽI viruso paplitimo kraujyje yra mokamas, kaip ir dauguma kitų tyrimų, kurie atliekami ŽIV infekuotiems žmonėms.

Šiaulių ligoninės AIDS laboratorijos vedėja Rima Safonovienė sako, jog tyrimas atliekamas tada, kai jį paskiria gydytojas. „Akivaizdaus sumažėjimo nejaučiame, tačiau žmonės iš rizikos grupių - narkomanai, bedarbiai - tikrai nebeateina”, - teigia medicinos biologė.

Lietuvos AIDS laboratorijos švietimo skyriaus vedėja Silvija Ramanauskienė patvirtina, jog už šį tyrimą ligoniai susimoka patys nuo šių metų gegužės mėnesio, kai Vyriausybė nutraukė finansavimą. Tad jau beveik pusmetis mokami visi laboratorijos atliekami tyrimai. „Nustatyta, kad infekuotųjų ŽIV sparčiai daugėja”, - teigia S. Ramanauskienė. Tačiau daugėja ir besitiriančių dėl ŽIV. ŽIV antikūnų nustatymui, pasak specialistės, vykdomos įvairios nemokamos akcijos, kurių metu daugelis gali išsitirti ir sužinoti, ar nėra infekuotas ŽIV.

Tačiau tuo atveju, kai žmogus atsakymą nori sužinoti greitai - per dvi valandas, jam tenka susimokėti 50 litų. Mokami, pasak S. Ramanauskienės, ir kiti tyrimai, kurie Lietuvos AIDS laboratorijoje kainuoja nuo 8  iki 200 litų.

Lietuvos AIDS centro duomenimis, iki šių metų balandžio 1 dienos iš viso Lietuvoje užregistruoti 1332 ŽIV užsikrėtusieji. Paskutinė ŽIV ligos stadija - AIDS - diagnozuota 162 asmenims, iš kurių nuo AIDS mirė 59. Daugiausiai - 60.7 proc., - ŽIV užsikrėtusiųjų Lietuvoje sudaro 20-34 metų amžiaus žmonės.

Tada, kai viruso paplitimo tyrimas rodo ribinį viruso paplitimo kiekį kraujyje, diagnozuojama AIDS liga. Antivirusinė terapija iki šiol kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Gydymas šiuo metu Lietuvoje yra skiriamas 94 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno paciento, sergančio ŽIV, gydymui vidutiniškai skiriama nuo 26,5 iki 40 tūkst. litų per metus. ŽIV ligos gydymas skiriamas ne iš karto užsikrėtus, tačiau vėlesnėse stadijose pagal klinikinius ir laboratorinius rodiklius, kurie nustatyti ŽIV ligos gydymo metodikoje.

Tam, pasak A. Kaušo, ir svarbus šis tyrimas, nes jo rezultatai ir leidžia pradėti ligonio gydymą. Tačiau ir skyrus gydymą gydytojui svarbu žinoti gydymo rezultatus, todėl vėl skiriamas šis tyrimas ir ligoniui, deja, jis kainuoja.