„Mes jaučiame labai didelę atsakomybę, nes pagalbą Šiaulių miesto ir regiono gyventojams, patyrusiems traumų, teikia tik mūsų ligoninė“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Žiemą medikams pats darbymetis – į juos kreipiasi ne tik peršalę, bet ir traumų patyrę žmonės. Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centrą bei Neurochirurgijos skyrių nuo žiemos pradžios vis plūsta traumų patyrę žmonės: vieni paslydo gatvėje, kiti – mėgaudamiesi žiemos malonumais čiuožykloje, slidinėjimo trasose. Traumų padaugėja ir tuomet, kai šaligatvius padengia plikledis.

Siekia gerinti paslaugų kokybę
Generalinis Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Petras Simavičius sako, kad žiemą pagalbos ligoninėje ieško vis daugiau gyventojų. Dėl to kalti šalti orai, slidūs keliai, ir, žinoma, žiemos pramogos. „Mes jaučiame labai didelę atsakomybę, nes pagalbą Šiaulių miesto ir regiono gyventojams, patyrusiems traumų, teikia tik mūsų ligoninė“, – sako pašnekovas.
P. Simavičius tikina, kad dedamos visos pastangos, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė teiktų kuo geresnes paslaugas. Pasitarus su Sveikatos apsaugos ministerija bei Seimo sveikatos reikalų komitetu, buvo priimtas sprendimas dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kuris turėtų padėti išplėsti ligoninės paslaugų apimtį, pagerinti prieinamumą. „Jau baigiame vieną projekto dalį – Chirurginės reanimacijos skyriaus tobulinimą. Tam skirti 3 milijonai litų. Sausio 30 dieną jau matysime rezultatus – pagerės sąlygos operuoti ligonius, taip pat ligonių, patenkančių į šį skyrių, gydymo sąlygos“, – tvirtina ligoninės generalinis direktorius.
Šiuo metu vykdomas ir dar vienas projektas, susijęs su Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikų iškvietimu. Jam skirta apie 14 milijonų litų. „2013 metų rugsėjį turėsime naują Priėmimo skyrių. Tuomet atsiras daugiau vietos traumatologinei pagalbai. Kaip aš sakau, tada ne ligonis eis pas gydytojus, o gydytojai skubės pas ligonį“, – džiaugiasi P. Simavičius.
Šiaulių ligoninės generalinis direktorius tikina, kad ateityje numatoma ir daugiau planų – bus sprendžiamos problemos dėl sąnarių persodinimo, ortopedijos, galbūt bus pradėtos papildomo priestato statybos. Šie planai turėtų būti įgyvendinti 2013–2018 metais.

Žiemos metu – papildomos lovos
Žiemą itin dažnos kaulų lūžimų, nušalusių audinių, raiščių traumos. Traumatologijos skyriuje yra 56 vietos ligoniams, tačiau žiemą tenka plėsti patalpas. „Šaltuoju metų laiku į mus kreipiasi ne tik sergantys peršalimo ligomis, gripais, bet ir dėl traumų. Šiuo metu ligoninėje guli 124 ligoniai, patyrę traumų. Jų atvykimo iš anksto negali suplanuoti. Todėl žiemos metu mums tenka skolintis lovų iš kitų skyrių. Šiuo metu esame pastatę 63 papildomas lovas“, – sako Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas Robertas Mikalauskas.

Nušalimai – klastingi ir pavojingi
Pernai į Traumatologijos skyrių buvo atvežti 49 pacientai, kurie skundėsi nušalimais. 12 iš jų buvo amputuotos galūnės. R. Mikalauskas teigia, kad šią žiemą sušalusiųjų sumažėjo. Pastarosiomis dienomis ligoninėje gydėsi 5 galūnes nušalę ligoniai, trys jau išleisti namo. „Nereikėtų į šiuos skaičius žiūrėti atmestinai. Juk nežinome, kiek laiko pas mus svečiuosis šalta žiema“, – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, nušalimai – viena pavojingesnių traumų. Nušalimai, skirtingai nei nudegimai, daug klastingesni. Pamatę nudegusį žmogų, medikai gali nustatyti nudegimo laipsnį, o nušalimai išryškėja labai pamažu. Pirmą dieną jie gali atrodyti vienaip – šalta, balta, nejautri vieta, antrą dieną gali atsirasti pūslių, trečią – nušalusi vieta pamėlsta, atrandama nejudri dalis, kurią tenka amputuoti. Tačiau ir ši operacija ne visada viską išsprendžia. Po amputacijos pažeista vieta gali ir negyti. Tuomet tenka daryti pakartotinę operaciją.
„Labai didelė problema, kad pacientai į mus paprastai kreipiasi tada, kai mes jiems nelabai kuo ir begalime padėti. Nušalusios rankos ir kojos pradeda juoduoti. Tada vienintelė pagalba – negyvų kūno dalių amputacija. Tokie smarkių nušalimų patyrę ligoniai ilgai gydomi ligoninėje. Maža to, jų gydymui reikia skirti daug laiko ir pinigų“, – sako jis.
R. Mikalauskas teigia, kad Traumatologijos skyriaus pacientai vidutiniškai gydomi tris su puse dienos. „Kartais galbūt atrodo per trumpai. Prisimenu, kai tik pradėjau dirbti šioje ligoninėje, vidutinė gydymo trukmė buvo septyniolika dienų“, – prisimena pašnekovas. Ir priduria, kad kartais pacientai gali gydytis daug ilgiau nei minėtas vidurkis. Štai pernai jaunai merginai dėl stiprių nušalimų buvo amputuota koja ir abi plaštakos. Ligoninėje jai teko praleisti net 83 dienas.
Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas pastebi, kad dažniausiai nušalimais skundžiasi tam tikro socialinio sluoksnio žmonės – tie, kurie neturi kur gyventi, nakvoti. Tačiau kartais nelaimė gali ištikti ir eilinį žmogų. R. Mikalauskas sako, kad labai svarbu, jog mūsų visuomenė nebūtų tokia, kokią jam teko matyti Vakaruose. Ten žmonės, eidami gatve, pamatę gulintį ant žemės žmogų, jį ramiai peržengia ir eina toliau. Abejingumas, anot pašnekovo, gali kainuoti kito žmogaus gyvybę.
Paklaustas, kada būtina kreiptis į medikus, o kada galima išgyti pačiam, R. Mikalauskas sako, kad tai gali žinoti tik pats žmogus. „Pagalvokite, kiek laiko praleidote lauke, kokia minusinė temperatūra buvo ir koks galėtų būti tas nušalimas. Jei valandą, gal dar nieko baisaus, bet jei nakvojai po atviru dangumi, suprantama, kad pagalba – būtina“, – sako medikas.
Jei nuspręsite, kad nušalimas nėra rimtas ir galite išsiversti pats, nepamirškite, kad sušalusios vietos negalima kišti po karštu vandeniu ar glausti prie šildymo įrenginių. Taip tik dar labiau padidinsite skausmą. Patariama šildytis iš vidaus, skatinti kraujotaką – gerti šiltos arbatos, kavos.

Žiemą dažnos galvos ir nugaros traumos
Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Albertas Griganavičius sako, kad kiekvienas metų laikas turi ir gražių žiedų, ir liūdnų vaisių. Žiema pavojinga tuo, kad daugiau griuvimo, buitinių traumų, autoįvykių. Vis dėlto, daugiausiai nukenčia tie, kurie vartoja alkoholį.
„Alkoholis ir laiptinė atrodo du nesuderinami dalykai. Eidamas gatve girtas žmogus ir taip svirduliuoja. Jei jis paslysta, krenta aukštielninkas, gali smarkiai susižeisti. Bet jeigu pussiausvyros netenka laiptinėje, griūdamas ant laiptų jis susižaloja mirtinai  arba susižeidžia taip, kad reikia operuoti ir jis lieka neįgalus“, – sako neurochirurgas.
A. Griganavičius teigia, kad kiekviena trauma iš pažiūros gali atrodyti labai lengva, bet tai – klaidingas įspūdis. Toks abejingumas būdingas girtiems žmonėms, kurie, jausdami užslopintą skausmą, stengiasi apie griuvimus, traumas nekalbėti. Namiškiai į girtą šeimos narį taip pat nekreipia dėmesio. „Pareina girtas žmogus namo, krenta ant lovos ir užmiega. Visi namiškiai numoja ranka, neva išsimiegos ir rytą atsikels. O jis, žiūrėk, rytą neatsikelia, nes prarado sąmonę, kraujas užspaudė smegenis ir atsirando rimta grėsmė gyvybei“, – apie dažną namiškių klaidą pasakoja A. Griganavičius.

Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas R. Mikalauskas teigia, kad žiemą dažnos kaulų lūžimų, nušalusių audinių, raiščių traumos. Dėl gausaus ligonių skaičiaus prireikia papildomų lovų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.