Romualdas BALIUTAVIČIUS

Spalio paskutiniąją dieną šiaulietė Danutė B. grybaudama viename iš Kelmės rajono pušynų rado dvi įspūdingo dydžio žaliuokes (žalsvuosius baltikus). Pasak jos, dėmesį patraukė nenatūraliai atrodantis gubrys samanose, po kuriuo grybautoja ir aptiko pirmąją žaliuokę. Netoliese augo ir kita – jos „sesė”. Nors žaliuokes šiaulietė renka nebe pirmi metai, iki šiol tokių milžinių nepasitaikė rasti. Beje, abu šie grybai buvo visiškai sveiki ir nesukirmiję.

Žaliuokės - puikus antros kategorijos vėlyvojo rudens grybas, maistine verte nusileidžiantis tik baravykams ir rudmėsėms. Dzūkai jas sūdo arba raugia statinėse. Taip paruošti grybai labiau išsaugo savo natūralų aromatą bei skonį nei konservuojami kitais būdais. Šiuo metu kai kuriuose miškuose taip pat gausu juosvažalių baltikų, o nuo vėjų apsaugotose eglynėliuose – ir voveraičių.

Belieka pridurti, jog mažesnioji žaliuokė svėrė 240 gramų, o didžioji – 398 gramus. Jos kepurėlės skersmuo – 18 centimetrų. Ar šis grybas pretenduoja į Lietuvos rekordą – nėra aišku. Galima pasakyti tik tiek, kad „eilinės” žaliuokės labai retai kada būna didesnės kaip 100 gramų...