Pasak muziejininko Juozo Vainoriaus, Žaliūkių malūno viduje yra mechanizmas, kuris gali sustabdyti malūno sukimąsi, todėl pasigrožėti sparnais mojuojančiu malūnu bus galima ne kasdien – tik tada, kai pūs palankus vakarinis vėjas.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnas pirmą kartą po rekonstrukcijos suko savo sparnus pats. Pasak muziejininko Juozo Vainoriaus, dabar galima sakyti, jog malūnas pradėjo veikti, nes seniau jis tik stovėjo.

„Pagaliau ant sparnų uždėjome drobę, kad galėtų pagauti vėją, o prieš paleidžiant malūną, subalansavome kiekvieną sparną. Dabar malūnas gana lengvai sukasi nuo vėjo pats“, - džiaugiasi muziejininkas J. Vainorius.

Pasigrožėti besisukančiu malūnu atvyko ir „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Pasak jo, jei pūs palankus vakarinis vėjas, koks ir pūtė vakar, malūnas suksis bent kelias dienas per savaitę, tuomet ekspoziciją apžiūrintys lankytojai turės galimybę pamatyti ir veikiantį malūną.
„Malūnas tam ir yra padarytas, kad suktųsi“, - sako R. Balza. Pats malūnas, pasak R. Balzos, paskutinį kartą sukosi prieš šešias dešimtis metų, o vėliau buvo pritaisytas elektrinis variklis, kuris suko tik girnas, tačiau sparnai jau nebesisuko.

Žaliūkių malūnas gali pasigirti ne tik besisukančiais sparnais. Dabar jis galės ir miltus malti.
„Mes pažadėjome, jog restauruotas malūnas ne tik suksis vėjo pagalba, bet ir mals grūdus. Tos mūsų svajonės pagaliau išsipildė. Turime besisukanti malūną – beliko sureguliuoti atstumą tarp girnų ir pradėsime malti miltus “, - sako muziejaus direktorius.