Likus vos kelioms dienoms iki žiemos švenčių prasideda kalėdinių eglučių pirkimo bumas. Joniškio rajono Stungių kaimo verslininkas Daivanas Pranciulis dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sutiko papasakoti ne tik apie tai, kokias žaliaskares dažniausiai renkasi šiauliečiai, bet ir apie prieš septynerius metus pradėtą kalėdinių eglučių verslą. Tada iš jauno ūkininko sumanymo šaipėsi ne vienas kraštietis. Tačiau dabar visi juokai išgaravę, beliko žmonių nuostaba, kad D. Pranciulio verslas klesti. Jam ir jo šeimai žaliaskarės – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Į naują verslą įtraukė giminaičius

Vos per 30 metų perkopęs jaunas verslininkas prisimena, kad idėja užsiimti eglučių auginimu dar prieš septynerius ar aštuonerius metus gimė Danijoje. D. Pranciulis kartu su giminėmis buvo išvykęs į šią šalį kaip ir dauguma lietuvių – užsidirbti. Kelerius metus viename žaliaskarių auginimo verslu užsiimančiame ūkyje padirbęs vyriškis nusprendė, kad sukaupė nemažai patirties, todėl reikėtų ir pačiam pabandyti jėgas. Tik ne ten, o čia, Lietuvoje.

Grįžęs į gimtinę, padedamas giminaičių, vyriškis ėmėsi darbų. Šeimos turimų 2,5 hektaro savos žemės nepakako, todėl įsigijo dar tokio pat dydžio sklypą. „Čia ir pasodinome pirmus plotus – apie 35 tūkstančius eglučių“, – prisimena D. Pranciulis.
Paklaustas, su kokiais sunkumais pradžioje susidūrė, vyriškis gūžtelėja pečiais. „Tikriausiai vienintelė problema, kad nebuvo su kuo pasitarti, gauti patarimų, kaip tas eglutes tinkamai prižiūrėti, todėl teko kreiptis į danus“, – sako jis.
Patirties šiame versle neturinčių darbuotojų D. Pranciulis nesiryžo samdyti, todėl į pagalbą pasikvietė savo artimiausius žmones. „Pamenu, kai reikėjo sodinti pirmuosius laukus, tėvas su traktoriumi formavo vagas ir duobes, o aš su žmona sodinau. Dabar į šią veiklą yra įsiliejusi beveik visa giminė: ir uošviai, ir svainiai...“ – džiaugiasi verslininkas.

Aplinkiniai manė, kad vyriškis – beprotis
Stungiškiai į eglutėmis apsodintus laukus žiūrėdavo kreiva akimi, eidavo pas D. Pranciulį ir klausinėdavo, kam jam tiek žaliaskarių reikia. Sužinoję, kad vyriškis ketina prekiauti, numodavo ranka ir sakydavo, kad niekas tų medelių nepirks. „Iš pradžių aplinkiniai tikrai galvojo, kad aš beprotis“, – juokiasi verslininkas.
Ne mažiau nuostabos šio krašto gyventojams kėlė ir vyriškio kantrybė. „Visiems buvo keista ir tai, kad eglutes reikia auginti 5-6 metus, tik tada jas galima kirsti. Jiems atrodė nesuprantama, kad aš pasiryžęs tiek laiko laukti. Maža to, kad užaugintum gražią eglutę, jai reikia skirti nemažai dėmesio: kiekvieną pavasarį eglė išleidžia ūglius, kuriuos reikia nukarpyti. Kitaip tariant, turime sukurti eglutės formą. Taip pat reikia tręšti, purkšti nuo žolių, vabalų. Darbo daug visus metus“, – tikina jis, pridurdamas, kad tuos darbus atlieka 6-8 žmonės.

Dauguma žaliaskarių – užsieniui
Nepaisydamas to, kad aplinkinių palaikymo nesulaukė, vyriškis atkakliai siekė užsibrėžto tikslo. „Jau nuo pirmos dienos užsibrėžiau tikslą, kad mirk atsikelk, bet kasmet reikia prisodinti eglučių dar 10-15 hektarų plote. Tikslą pasiekiau“, – pasakoja dabar jau 130 hektarų eglučių plantaciją turintis D. Pranciulis.
Verslininkas tikina, kad šiemet buvo nupjauta ir parduota apie 60 tūkstančių žaliaskarių. Didžioji dalis jų – apie 55 tūkst. – iškeliavo į kitas Europos šalis: Angliją, Daniją, Švediją. Lietuvai liko vos pora tūkstančių. „Užsienyje yra didesnė paklausa. Pagal statistiką, kiekvienais metais Europoje yra parduodama apie 50 milijonų eglių. Tai tas mūsų 50 tūkstančių yra visai maža kruopelytė“, – aiškina verslininkas, pridurdamas, kad artimiausiuose planuose jau turi naujų tikslų – po kelių metų planuojama nupjauti po 100 tūkstančių eglučių.
Paklaustas, kodėl tokia maža dalis žaliaskarių lieka Lietuvoje, pašnekovas neslepia, kad lietuviai pardavėjai nori didelio pelno, todėl pirkdami eglutę, kuri verta 20 litų, bando nusiderėti iki penkių litų. Jam tokie pasiūlymai – nuostolingi.

Eglučių auginimas – sezoninis verslas
Visgi po Šiaulius ir kitus didžiuosius Lietuvos miestus išvežiojamos eglutės būna greitai išgraibstomos. „Mūsų eglės skiriasi nuo tų, kurios auga miške, nes augimo metu yra prižiūrimos, formuojamos. Miške tuo metu jos yra tokios, kokios yra – ir šakos retesnės, ir forma ne visada daili“, – sako D. Pranciulis. Jis neslepia, kad itin gražiai atrodančios žaliaskarės iš pradžių atbaidydavo pirkėjus, mat šie galvodavo, kad eglės – dirbtinės. „Kai paaiškinome, kad čia iš tos pačios sėklos užaugusios tik prižiūrėtos eglės, žmonės nebebuvo priešiški. Atvirkščiai – dabar turime savo klientų ratą, kurie rugsėjo mėnesį jau skambina ir klausia, ar prekiausime“, – džiaugiasi pašnekovas.
Vienintelis D. Pranciulio pragyvenimo šaltinis, anot jo, – sezoninis verslas.
„Lapkričio viduryje pradedame ruošti eglutes ir vežame į užsienio šalis. Gruodžio pradžioje visos eglės į užsienį jau būna išsiųstos. Lietuvoje pradedame prekiauti maždaug 10-15 dienų prieš šv. Kalėdas. Vis tik didžiausias bumas būna likus trims dienoms iki švenčių. Tada visi susizgrimba, kad eglės neturi“, – šypsosi pašnekovas.
Jis pastebi, kad kiekvienais metais eglutės po truputį brangsta. Šiemet šiauliečiai norėdami įsigyti eglutę turėtų paploninti savo piniginę nuo 30 iki 150 litų. „Vidutiniškai eglutė kainuoja apie 50- 70 litų. Priklauso, žinoma, nuo dydžio, formos, tankumo“, – teigia verslininkas.

Eglę puošia Kūčių rytą
Kad nei vienam šiauliečiui šventės nebūtų sugadintos dėl greitai nubyrėjusios žaliaskarės spyglių, D. Pranciulis dalija patarimus: „Parsinešus namo bet kokią eglę, nuo jos koto apačios reikia nukirpti apie 3 centimetrus ir pamerkti į vandenį. Tame vandenyje visada ir laikyti. Jeigu nepamerki, tas medelis jau būna beveik miręs ir pradeda byrėti. Jam reikalingas vanduo. Nereikia nustebti, pamerkta eglutė net du litrus vandens gali „išgerti“. Vadinasi, tiek jai reikia“, – aiškina jis.
Stungiškis tikina, kad ir savo namuose puoš lygiai tokią pat eglutę, kokios pardavinėjamos čia, Šiauliuose. „Su šeima turime tradiciją, kad eglutę parsinešame tik Kūčių rytą. Pirmiausia susitvarkome namus, su dukra nueiname išsirinkti eglutės, nupjauname, parsinešame ir papuošiame. Tada tikrai namuose jauti tą kalėdinę dvasią. O jei parsineši prieš kelias savaites, nebebus taip ypatinga, atsibos“, – baigdamas pokalbį atvirauja D. Pranciulis.

Skatino nekirsti eglučių
Tuo metu šiauliečiai miškininkai, akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ pradininkai, šiauliečius skatina nekirsti eglučių, o pasitenkinti eglės ar pušies šaka. „Eglutė, perkeltine prasme, turi būti kiekvieno mūsų širdyje. Akcijos tikslas – apsaugoti pasodintas eglutes, kad jos nebūtų kertamos. Ta pušies ar eglės šakelė miške yra „biednesnis“ reikalas, bet čia atvežta ji įgauna naują prasmę. Apskritai, mano nuomone, Kalėdos yra tas metas, kada reikia dalytis tuo, ką turi. Turguje tokios šakos kainuoja 2-3 litus, bet kai kuriems ir tai yra pinigai“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis. Septintą kartą Šiauliuose surengtos akcijos metu per tris dienas miestiečiams buvo išdalyta apie 10 000 eglių ir pušų šakų.

Prekybininkai tikina, kad didžiausias šiauliečių susidomėjimas eglutėmis prasideda likus trims dienoms iki švenčių.