Savaitgalį siautėję žaibai J. Basanavičiaus gatvėje augančio medžio kamieną padalijo kone perpus.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Savaitgalį naktimis daugumoje Lietuvos vietovių siautė audros, o danguje vienas kitą keitė blyksintys žaibai. Pastarieji ne vienam sukėlė problemų – gyventojai liko be elektros tiekimo. Žala padaryta ir gamtai – štai J. Basanavičiaus gatvėje augančio medžio kamienas padalytas kone perpus. Tuo metu ugniagesiai tikina, kad žaibai kelia pavojų ne tik gamtai, atsargesni turėtų būti ir miestiečiai.
Geriausia likti namuose
„Dažniausiai ugniagesiai gauna iškvietimus, kad žaibai padarė žalos gamtai. Tačiau be jokios abejonės žaibai labai pavojingi ir žmonėms“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis.
Jo teigimu, žaibuojant ar griaudint žmonės, jei tik yra galimybė, turėtų likti namuose. „Namuose reikia uždaryti langus, duris, jeigu yra kietojo kuro krosnis ar kitos krosnys, dūmtraukių sklendes uždaryti, ventiliacines angas. Šie patarimai ypač aktualūs dėl kamuolinių žaibų. Žaibuojant gali susidaryti kamuolinis žaibas, kuris yra labai pavojingas. Susidarius skersvėjui ir vyksta to ugnies kamuolio judėjimas. Todėl reikia apsisaugoti nuo skersvėjo“, – aiškino jis.
Paklaustas, kaip turėtų elgtis gyventojai, jei vis dėlto savo bute pamato kamuolinį žaibą, G. Zonis buvo konkretus – sustoti vietoje ir nejudėti. „Judėjimas skatina žaibą sekti paskui“, – teigė jis.
Gyventojai turėtų nepamiršti išjungti elektros prietaisų. „Žaibus taip pat traukia virš namo esančios antenos. Įsivaizduokime tokį atvejį - namuose įjungtas televizorius, žaibas trenkia į anteną, kabeliu viskas lydosi ir sekundžių reikalas, kada televizorius gali užsidegti. Lygiai tas pats yra ir su kitais elektros prietaisais“, – aiškino G. Zonis ir priduria, kad žaibuojant rizikinga kalbėti ir mobiliuoju telefonu.
Greitas griaustinio garsas – pavojus
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiasis specialistas pastebi, kad žmonės nėra pratę saugotis žaibų. Atvirkščiai, dažnam jų žaibų blyksniai – gražus, paslaptingas ir įdomus reginys, todėl jie atsistoja prie langų ir grožisi ar fotoaparatu bando sustabdyti šią akimirką.
„Žmonės neretai atsistoja prie lango ir žiūri į gražų reginį, tačiau taip elgtis nepatartina. Ypač tada, kai girdimas visai artimas griaustinio dundėjimas. Paprastai skaičiuojama: vienas, du, trys... kol išgirstamas griaustinio dundesys. Kiekvienas skaičius parodo, koks atstumas kilometrais skiria jus iki žaibo smūginės vietos. Taigi, kada matote staigų blyksnį ir iš karto griaudi – grėsmė didžiausia“, – sakė G. Zonis.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiasis specialistas teigia, kad tie, kurie žaibavimo įkarščiu nėra namuose, o vaikščioja miesto gatvėmis, taip pat turėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, nuo lietaus ir žaibų nesislėpti po aukštu medžiu ar skėčiu metaline rankena. „Geriausia nueiti į artimiausią saugią vietą bent trumpam, kol žaibai šiek tiek aprims. Nors tiesą pasakius, aš net nepamenu, kad būtume gavę iškvietimą, jog mieste ar gatvėje į kažką būtų trenkęs žaibas. Čia būna kitokių problemų – paveikiamos elektros pastotės, nutraukiamas elektros tiekimas ir pan. Štai sekmadienį apie pirmą valandą nakties dėl žaibų padarinių ir mano bute kurį laiką nebuvo tiekiama elektra“, – sakė jis.
Geras prieglobstis – automobilis
Dar daugiau problemų žaibai gali sukelti tiems, kurie gyvena ar svečiuojasi sodyboje, vienkiemyje, kitoje teritorijoje, kurioje daug plyno lauko. „Jei jus žaibai užpuolė sodyboje ar vienkiemyje, geriausia rasti kokius nors krūmus ar nuokalnę, apsikabini rankomis kelius ir tupėti, kol šiek tiek aprims“, – patarė specialistas ir pabrėžė, kad aukšti medžiai šiuo atveju tikrai negelbės. „Reikėtų vengti stovėti po aukštais medžiais, ypač tais, kurie auga atokiau nuo kitų, lygumoje ar pamiškėje“, – sakė jis.
„Dar vienas blogis – vandens telkiniai. Reikia stengtis nebūti arti vandens telkinių. Vanduo yra geras laidininkas ir maudantis, žvejojant ar besiirstant reikėtų skubėti į krantą ir pralaukti, kol ši stichija šiek tiek aprims“, – aiškino jis.
Prieglobsčio galima ieškoti ant kranto paliktame automobilyje, tiesa, vairuoti jo nevalia. Lygiai taip pat nepatartina važinėti dviračiu, motociklu, grėsmė kyla net tada, kai bėgiojate. „Audros metu labai gerai apsaugo automobilis. Įsėdai, užsidarei visus langus ir lauki. Bet, žinoma, ir čia negalima liestis prie metalinių konstrukcijų, negalima klausytis radijo, reikėtų apskritai sustumti radijo anteną“, – sakė G. Zonis.
Paklaustas, kokią pirmąją pagalbą galima suteikti žmogui, į kurį trenkia žaibas, G. Zonis gūžteli pečiais. „Tiesą pasakius, pats nesu matęs žmogaus, į kurį būtų tiesiai trenkęs žaibas. Nežinau, kokia jo būklė būtų. Čia momentinė situacija. Jeigu trenkia ne tiesiai į žmogų, žinau, kad nukentėjusįjį reikia užpilti žemėmis“, – sakė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiasis specialistas.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė taip pat tikina per visą laikotarpį, kol užima šias pareigas, dar nėra sulaukusi pranešimo dėl to, kad žmogui, į kurį trenkė žaibas, reikalinga pagalba.
