Dviratininkai geležinkelio pervažą kirsdavo ne dviračių taku, bet automobilių važiuojamąja kelio dalimi. Ant smėlio matomos dviračių vėžės liudijo, kad dažnas dviratininkas pavojingai kerta pervažą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Vakar oficialiai atidarytas Vyturių dviračių ir pėsčiųjų takas. Soduose gyvenantys šiauliečiai ilgai prašė šio tako, nes be jo žmonėms kildavo rizika pakliūti po automobilių ratais. Miesto valdžia savo darbą užbaigė su šokiais ir dainomis, lyg tai būtų metų įvykis. Tačiau kaip toje patarlėje – norėta kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Takas pabaigtas su trūkumais, kurie kai kuriais atvejais gali kelti dar didesnį pavojų dviratininkų saugumui nei iki šiol.
Ilgai atidėliojo
Šiaulių miesto savivaldybė ilgai atidėliojo Vyturių tako atidarymo ceremoniją. Laikas vis buvo nukeliamas, bet galiausiai nuspręsta atidaryti liepos 26 d. Savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius išplatino pranešimą, kad sodų bendrijų nariai kviečiami dalyvauti atidaryme, kartu su miesto meru dviračiais pravažiuoti naujuoju taku ir jį įvertinti.
Dviračių takas įrengtas sodininkų ir vietos gyventojų prašymu. Jį įrengus, sudaryta vientisa dviračių trasa: Tilžės g. – Pramonės g. – Bačiūnų g. su dviračių takų atšakomis į Bačiūnų g. ir į Vyturių g. sodų bendrijas bei individualių gyvenamųjų namų teritorijas. Darbai kainavo beveik 2,5 milijonų litų, iš jų – 370 tūkstančių litų skirta iš miesto biudžeto, kitos lėšos – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Dviračių taką įrengė AB „Šiaulių plentas“, rašoma pranešime spaudai.
Sprendimai neišbaigti
Valdininkai jau seniai labiau garsėja kalbomis ir pažadais, nei realiais darbais miesto naudai, todėl kiekvienas padarytas darbas jiems, panašu, yra didžiausia šventė. Nepaisant to, norint užtikrinti gyventojų saugumą, be jokios abejonės turėtų būti savaime suprantamas prioritetas. Savivaldybės atstovai užmiršo paminėti tai, kad pirminiuose planuose buvo numatyta įrengti ne tik taką, bet ir jo apšvietimą. Trūkstant lėšų apšvietimo teko atsisakyti. Gyventojai džiaugiasi, bet kai kurie techniniai sprendimai jiems kelia susirūpinimą.
Redakcija sulaukė susirūpinusių šiauliečių skambučių, kurie teigė, kad tako atitvarai turi pavojingai atsikišusius metalinius kampus. Bet didžiausią susirūpinimą jiems kėlė per geležinkelio bėgius įrengta pervaža. „Dviratininkai dabar prieš pervažą metasi į važiuojamąją dalį. Norėta padaryti, kad būtų saugiau, bet dabar yra dar pavojingiau“, - pasakojo skambinęs vyriškis.
Atitvarai kelia grėsmę
Nuvažiavus prie minėtos pervažos, smėlyje buvo matyti, kad dviratininkai tikrai nevažiuoja per jiems skirtą kelią, bet pervažą kerta siaura automobilių važiuojamąja dalimi. Kol dienraščio „Šiaulių naujienos“ žurnalistai buvo prie pervažos, nepraėjo nė pusvalandis, o taip pavojingai pervažą kirto ne vienas dviratininkas. Pro šalį važiavęs ir žurnalistus pamatęs soduose gyvenantis vyras stebėjosi tokiais atitvarais.
„Dažnai važinėju dviračiu, teko važinėti ir užsienio šalyse, tokių atitvarų nemačiau. Dviratininkai negali pravažiuoti, tad nestabdydami metasi į važiuojamąją dalį. Kol dar smėlis nebuvo susigulėjęs, ko tik čia nebuvo, dviratininkai griūdavo. Matyt projektuotojas savo kabinete teoriškai suprojektavo, bet realybėje akivaizdu, kad atitvarai per siauri“, - pasakojo savo pavardės skelbti nepanorėjęs vyras.
Tarpas per siauras
Kad atitvarai ties geležinkelio pervaža yra per siauri, tuo buvo galima greitai įsitikinti. Vienas vyresnio amžiaus dviratininkas, turbūt pastebėjęs fotokorespondentą, pabandė pervažą kirsti dviračių taku pro atitvarus. Dviratininkui teko kabintis į atitvarus, kad galėtų nenulipdamas ir nenugriūdamas nuo dviračio kirsti pervažą. Palyginus atstumą tarp atitvarų šioje pervažoje ir esančioje netoliese už sodų, atstumas nustebino – Vyturių tako atitvarai buvo dvigubai siauresni, vos vienas metras.
„Takas yra labai geras, bet atitvarai turėtų būti platesni, kad važiuojant dviračiu pakaktų vos pristabdyti, bet nereikėtų nulipti. Juk dviračiu ir važiuojama tam, kad greičiau nukeliautum. Dabar matosi, kad beveik visi dviratininkai pavojingai išvažiuoja į važiuojamąją dalį“, - susirūpinęs kalbėjo pašnekovas.
Vykdo valstybinius užsakymus
UAB „Šiaulių plentas“ atstovė telefonu pasakė, kad situaciją galėtų pakomentuoti generalinis direktorius ir paprašė atsiųsti klausimus raštu, tačiau redakcija atsakymų nesulaukė. Beje, minėta bendrovė dažnai vykdo savivaldybės užsakymus ir kažkodėl dažnai – ne be priekaištų. Senojo viaduko per Tilžės gatvę rekonstrukcijos broką šalinti teko kelis kartus. Tą kartą aiškinta, kad rekonstrukcijos darbai buvo skubinami, nes norėta viską užbaigti iki mieste vykusio tarptautinio renginio. Remonto darbai vykdyti pagal garantinius įsipareigojimus.
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ taip pat buvo rašęs ir apie bendrovės darbą įrengiant milijonus litų kainavusį keturių juostų kelią su skiriamąja žalia juosta užmiestyje. Važiuojant iš miesto Aukštelkės link galima justi suskeldėjusią kelio dangą. Atsakingi specialistai tada aiškino, kad kelias trūkinėja dėl Lietuvos klimato, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl kitoje pusėje esanti kelio danga taip neskeldėja. Vienas iš paaiškinimų buvo galimai paklotas per kietas pagrindas suskeldėti linkusioje juostoje. Kiekvienais metais atsiradusių plyšių užpylimui skiriamos nemažos lėšos.
