Architektas Darius Jakubauskas nebeištvėrė - į viešą projekto aptarimą Architektų sąjungos Šiaulių skyriuje kai kurie nariai „atėjo pagėrę” ir diskutavo ne apie architektūrą, bet apie moralinį bažnyčios nuopolį ir apie moralinį architektų nuopolį.

Zita KATKIENĖ

Vakar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos salėje visuomenei pristatytas Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro projektas. Nedidelis miestiečių būrys susirinko į pristatymą, tad Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjai Rasai Budrytei tenka tik apgailestauti, kad visuomenė, kaip pas mus įprasta, į aptarimą įsijungs tada, kai prasidės statybos. Dabar - projekto aptarimo stadija, kurioje konfliktuoja ne kas kitas, bet patys architektai. Nes konkursas projektuoti tokį miestui svarbų, centrinėje aikštėje stovėsiantį pastatą, nebuvo skelbtas. Aptarime dalyvavusios visuomenės akivaizdoje architektai ėmė mėtyti akmenis į savo daržą, nes Architektų sąjungos Šiaulių skyriuje vykusiame viešame projekto aptarime dalyvavusieji architektai ne apie projektą kalbėję. „Atėjo pagėrę” ir, anot architekto Dariaus Jakubausko, daugiausiai kalbėję apie moralinį bažnyčios bei architektų nuopolį, o projektas mažai terūpėjęs. 

 

 

Dar 2-3 mėnesius bus vykdoma techninė projekto dalis ir duotas leidimas statyti Šiaulių vyskupijos kuriją ir pastoracinį centrą. Pavasarį tikimasi pradėti statybas. Taip vakar visuomenę informavo į Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro projekto pristatymą susirinkę architektai bei projekto užsakovas - Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuriam ir teks rūpintis lėšomis, iš kurių bus statomas šis centras.  

 

Prieš trylika metų atvykęs į Šiaulius, pamena vyskupas, net neturėjo kur gyventi. „Dekanas davė kambarėlį ir tada statėme pastatėlį, kuriame įsikūrė ir kurija, ir kancleris, ir įvairios organizacijos”, - prisimena Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Deja, visus šiuos trylika metų tenka nuomoti patalpas vyskupijos centrams, o kurija, anot vyskupo, įsikūrusi labai kukliai. Tai pastebi ir vyskupijos svečiai.  „Tenka aiškintis, kad vyskupija jauniausia, tad ir gražiausia”, - sako E. Bartulis. 

 

Tad ir kilusi mintis Žvejų skersgatvyje 2 statyti naują Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinį centrą bei įsikurti erdviai ir, žinoma, moderniai. 

 

Naujasis vyskupijos centras bus statomas sklype, besiribojančiame su Prisikėlimo aikšte, Tilžės gatve, Žvejų skersgatviu ir Šiaulių katedros tvora. Pasak architekto Šarūno Sabaliausko, apžvelgusio ir šio sklypo užstatymo istoriją, esminiai sprendimai, numatyti projekte, yra išlaikomi. Pagal funkciją, anot architekto, šis pastatas esąs lygiavertis su visais kitais svarbiais aikštės pastatais - Šiaulių miesto savivaldybės pastatu, bankais, mokymo įstaiga.  Architektams buvę svarbu ir tai, kad būsimasis pastatas akcentuotų aikštės ribas ir, žinoma, minimaliai užstotų katedrą, kuri atsiveria važiuojant keliu iš Joniškio pusės.

 

Visuomenei pristatytas maketas apie 2600 kvadratinių metrų ploto pastato su požemine automobilių parkavimo dalimi. Pasak Š. Sabaliausko, idėja architektams buvo pateikta prieš dvejus metus. Per tą laiką sumanymas buvo koreguojamas, norai keitėsi. Pagal programą, pasak architekto, naujosios vyskupijos pastatas bus dviejų aukštų su cokoliniu aukštu. Pirmasis aukštas, kuriame įsikurs vyskupijos centrai, bus atviras visuomenei. Antrajame aukšte įsikurs vyskupijos kurija ir vyskupijos rezidencija, o trečiajame aukšte - vyskupijos valdymo patalpos, kur patenkama tik su išankstiniu susitarimu. Bus ir amfiteatrinis kiemas, kuris numatytas ne tik centrų veiklai, bet ir Mišioms. 

 

Prisiminti ir 1999-ieji metai, kai buvo patvirtintas detalusis Prisikėlimo aikštės planas ir vyko pagrindinis mūšis dėl to, kas bus statoma šioje vietoje. Tuomet buvo tvirtinama, kad negalima čia nieko statyti, nes užstos Katedrą. Nerimą kėlė ir šalia Katedros tvoros esanačios karių kapinės. Archeologiniai tyrimais, pasak architekto, patvirtino, kad Katedros šventoriuje ir 6 metrai už tvoros yra kapinės. Tad ši teritorija nebus užstatoma. 

 

Projektui, pasak užsakovų, pritarė ir Kultūros paveldo departamento komisija, ir Architektų sąjungos Šiaulių skyrius. Deja, pastarosios atstovas architektas Vytenis Rudokas pareiškė protestą, kad „ryškaus pritarimo Architektų sąjungoje nebuvo”. Pasak architekto, pagrindinė aptarimo mintis buvusi ta, kad tokie projektai turi būti vykdomi per konkursus, kurių metu ir pasirenkamas geriausias variantas. 

 

Šis kolegos pasisakymas projekto autoriams Dariui Jakubauskui ir Šarūnui Sabaliauskui akivaizdžiai buvo nepriimtinas. „Mes puikiai matėm, kad architektams - ne projektas rūpėjo”, - sako D. Jakubauskas. Ir pridūrė, jog susirinkime, į kurį „atėjo pagėrę” architektai, buvo kalbama apie moralinį bažnyčios nuopolį ir apie architektų nuopolį. „Visuomenė girdi? Tegu girdi”, - pasiryžo mesti akmenį į savo daržą architektas. „Kolegos žino, kad kalbam ne apie visus”, - vėliau „Šiaulių naujienoms” sakė architektas. 

 

Vyskupas E. Bartulis paaiškino, kodėl nebuvo skelbtas projekto konkursas. Pasak jo, architektai D. Jakubauskas ir Š. Sabaliauskas projektavo ir pietiniame mikrorajone statytą bažnyčią. Tuomet buvo skelbtas konkursas ir pasirinktas jų projektas. „Dabar pasirinkom juos, kad būtų konkrečiau ir dalykiškiau dirbama”, - teigia vyskupas.   

Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro maketą jau galėjo aptarti ne tik specialistai, bet ir visuomenė.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.