Įvykus istoriniams savivaldos rinkimams, kuriuose pirmą kartą tiesiogiai rinkome miestų bei rajonų merus, pastebėta, kad sukčiavimas rinkimuose įgavo naujas formas. Prieš pat rinkimus vyko masinis rinkėjų persiregistravimas, pažeisti rinkimų kampanijos reklamos įstatymai, viršyti reklamos finansavimo limitai.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Negana to, Širvintų rajone mero rinkimų rezultatai dėl šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų pripažinti negaliojančiais. Šilutėje anuliuojami visi savivaldos rinkimų rezultatai – ten rinkimai vyks iš naujo. Taip pat nutarta surengti pakartotinius rinkimus Trakuose. Tad kas dėl to kaltas, ar iš tiesų VRK institucijos darbas prastėja, o pažeidimų padaroma daugiau nei anksčiau?

Teisinasi esą rinkimų pažeidimų mažiau
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovas spaudai Gintautas Stalnionis sako, kad ne: „Pranešimų apie pažeidimus gauta ir jų pasitvirtino iš tiesų mažiau nei bet kada anksčiau.“
Vis dėlto rinkiminės kovos ir agitacinių pažeidimų nepavyko išvengti. Pavyzdžiui, ne visuose agitaciniuose plakatuose buvo pažymėta, kad tai „politinė reklama“.
G. Stalnionis paaiškino, kad tokią žymą naudojo ne visi kandidatai, nes tai tėra rekomendacija: „Nėra tokio įstatymo, juo labiau kompanijos. Politinės reklamos skleidimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas bei rinkimų (Seimo, Savivaldybių tarybų) ir Referendumo įstatymai.“
Tuo tarpu apie viršytus reklamos finansavimo limitus, specialistas nieko negalėjo pasakyti. Tiesiog priminė, kad turint tokių konkrečių duomenų, reikėtų informuoti rinkimų organizatorius – savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijas, kurios tiria skundus, atlieka tyrimus ir priima sprendimus dėl politinės reklamos pažeidimų savo teritorijoje.
Kalbėdamas apie balsų pirkimą, G. Stalnionis pabrėžė, kad darbui su teisėsaugos institucijomis, ruoštasi labai atsakingai.
„Dirbo policija, veikė visuomeninės organizacijos, rinkimų stebėtojai, pilietiški rinkėjai. Balsų pirkimas, o tiksliau – trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise (BK 172 str.) – nusikalstama veika; policijos įstaigos ne tik atlieka ikiteisminį tyrimą, bet ir turi pareigą užkirsti kelią tokiai veikai“, – sakė atstovas spaudai.

Manipuliuota dėl gyvenamosios vietos
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savivaldos rinkimuose gali dalyvauti tik nuolatiniai savivaldybių gyventojai. Tačiau, siekiant daryti įtaką rinkimų rezultatams, kai kuriuose šalies regionuose prieš pat rinkimus pastebėtas masinis piliečių gyvenamosios vietos perregistravimas iš vienos savivaldybės į kitą. Tai kodėl VRK neužtikrino, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama balsuojant?
G. Stalnionis vėl teisino VRK: esą gyvenamosios vietos deklaravimą reguliuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. O šios srities duomenis tvarko Gyventojų registro tarnyba. „Masinio persideklaravimo prieš rinkimus Lietuvoje iki šiol nėra buvę“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu, kaip praneša ELTA, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į per savivaldybių tarybų rinkimus išryškėjusią problemą, susijusią su manipuliavimu nurodant gyvenamąją vietą, nuo kurios priklauso kurioje savivaldybėje asmuo turi teisę balsuoti, Seimui pateikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas.
Prezidentės teikiamomis įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas tas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravo likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Jeigu gyvenamoji vieta buvo deklaruota likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę balsuoti turi toje savivaldybėje, kurioje buvo registruotas anksčiau. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią manipuliacijai rinkėjų balsais ir neleisti įsigalėti naujoms sukčiavimo formoms, darančioms įtaką galutiniams rinkimų rezultatams.

TV debatuose dalyvavo ne visi kandidatai
Ypač didelio pasipiktinimo sulaukta dėl Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo.
Iki šiol teisę dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, t. y. dalyvauti visuomeninio transliuotojo valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose televizijos ir radijo laidose, turėjo tik kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Visi kiti kandidatai į savivaldybių tarybas turėjo teisę dalyvauti tik regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose.
Taip pat kandidatai piktinosi, kad jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti TV laidose, skirtose savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, nes kai kurie jų patys turėjo padengti kelionių išlaidas. Jiems taip pat nepatiko, kad norėdami dalyvauti agitacinėje laidoje, kandidatai privalėjo kviesti palaikymo komandą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas spaudai G. Stalnionis paaiškino, kad sąlygos dalyvauti TV debatuose visiems buvo sudarytos vienodos.
„Norintys dalyvauti agitacinėje laidoje galėjo, bet neprivalėjo kviesti palaikymo komandą. Laidas rengiančios televizijos nurodo tik maksimalų dalyvaujančių asmenų skaičių. VRK apmoka už TV diskusijų laidas, o ne padengia kandidatų kelionių išlaidas“, – akcentavo G. Stalnionis.
Paklaustas, kodėl kandidatams į merus nebuvo sudaryta galimybė tokias agitacines laidas organizuoti savo mieste, atsakė: „Matyt, todėl, kad TV studijos nėra mobilios.“
Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo, pripažino, kad jo nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Buvo padaryta išvada, kad nustačius, jog įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (jo dalimi) diferencijuojant subjektus, galinčius priešrinkiminiu laikotarpiu skirtingais lygmenimis (nacionaliniu ir regioniniu) skleisti savo politines idėjas ir programas, buvo ribojama asmens konstitucinės teisės, pasyviosios rinkimų teisės, apimtis.

Praėjusius rinkimus vertinti vengia
Siekiant, kad ateityje rinkimų pažeidimų būtų užfiksuojama mažiau, siūloma keisti įstatymus. Specialisto nuomone, vargu ar tai turėtų didelės įtakos. Juk pakankamai dažni Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų normų pokyčiai ne visuomet garantuoja, kad nusikalstamumas mūsų šalyje kasmet mažėtų, o atskiros nusikalstamos veikos išnyktų.
„Įstatymus priima, keičia, papildo Seimas. Jų keitimas, užkertant kelią išryškėjusiems pažeidimams, pašalinant galimybę, be abejo, įtakos turėtų. Tačiau neužtenka keisti ir griežtinti (jos Lietuvoje ir taip griežtos) įstatymų normų ir sankcijų už jų pažeidimą – dar būtina tų normų ir laikytis. Kokia visuomenės teisinė sąmonė, požiūris į teisėtumą – tokios ir pasekmės“, – pabrėžė G. Stalnionis.
Paklaustas, kaip pats vertina praėjusius rinkimus, nuo klausimo išsisuko: „VRK nevertina nei savivaldybių tarybų, nei kitų rinkimų – ji tik organizuoja juos. Vertina politologai, politikos ekspertai ir komentatoriai, viešosios nuomonės tyrimų įmonės, politikai, praeiviai gatvėje, kaimynai ir t. t.“