Mokslininkų siūlomas DK socialinis modelis neišvengiamai sukeltų labai įvairių ir skaudžių pasekmių: nuo naujos emigracijos bangos iki grėsmės nacionaliniam saugumui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Darbo kodekso (DK) socialinio modelio rengėjai toliau aiškina, kad senasis DK pasenęs ir jį būtina pakeisti. Esą su tokiomis nuostatomis Lietuva prilygsta Vidurio Afrikos valstybėms, kai tuo tarpu kitos valstybės pažangiai juda į priekį. Anot jų, dėl to mūsų šalis praranda nemažai investicijų iš užsienio ir pan. O kalbos, jog nauji darbo santykių reguliavimo principai yra palankūs tik darbdavių atstovams – klaidingos. Esą siūlomas visas pakeitimų paketas, leisiantis pagerinti dirbančiųjų sąlygas.
Tačiau Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis su tuo kategoriškai nesutinka.
Grėsmė nacionaliniam saugumui
„Naujasis Darbo kodeksas būtų pragaras dirbantiesiems. Jis neišvengiamai sukeltų labai įvairių ir skaudžių pasekmių: nuo naujos emigracijos bangos iki grėsmės nacionaliniam saugumui“, – sako K. Juknis.
Anot jo, keisčiausia, kad niekas nekalba apie tai, kokių pataisų iš tiesų reikia. Kokios priežastys trukdo plėtotis verslui, darbo vietų steigimui. Pirmininko nuomone, užtektų pakoreguoti tik esamo Darbo kodekso straipsnius, dėl to visai nebūtina rengti naujo projekto.
„Tačiau visi tyli, lūkuriuoja, bijo ką nors įžeisti, užgauti, laukia, kol tai padarys kažkas kitas. Toks jau lietuvių bruožas: vieną galvoja, kitą sako, trečią daro. O po to skundžiasi, kad profsąjungos nieko nedaro“, – piktinasi „Sandraugos“ atstovas.
K. Juknio nuomone, projektu siekiama tik dar labiau sustiprinti darbdavio teises, panaikinti darbuotojo socialines garantijas, padidinti išnaudojimą.
„Siūlomas socialinis modelis yra amoralus ir rengtas slapta. Norima, kad jis be jokių diskusijų būtų kuo greičiau priimtas. Pastatomas vežimas virš arklio, o toliau jūs darykit, kaip norit. Taip būdavo Hitlerio, Musolinio laikais, tik tuomet jeigu kas nors pasipriešindavo, atsidurdavo koncentracijos stovykloje. Matyt, nuo to laiko pas mus yra išlikę atsargus bandymas priešintis“, – svarsto profsąjungos pirmininkas.
Jis siūlomus darbo santykius prilygino dvejų boksininkų kovai. Kai ringe boksuojasi profesionalus, patyręs boksininkas, o kitas priverstas gintis su antrankiais surakintomis rankomis: „Mokslininkai daro gėdą visai akademinei bendruomenei. Jie nori darbo santykius prilyginti prie civilinių. Nors visiškai nesupranta, kas yra tie darbo santykiai. Sėdėdami namie, jaukiai įsitaisę su šlepetėmis net neįsivaizduoja, kaip įmonėje dirbantis žmogus galėtų pareikšti savo poziciją, jeigu įsigaliotų naujasis DK. Be jokių abejonių tai sukeltų darbdavių savivalę, o darbuotojo teisės būtų tik dar labiau sumažintos.“
Grįžimas į komunistinius laikus
O kvietimą visuomenę diskutuoti apie naujo DK projektą vadina veidmainišku. Esą tą daryti reikėjo ne jau parengus socialinį modelį, bet vos pradėjus jį kurti. Pasak K. Juknio, kai kurių politikų kvietimas diskutuoti, analizuoti, svarstyti naujojo modelio teiginius reiškia tolesnį visuomenės kiršinimą, skatinant emigraciją ir didinant žmonių baimę dėl ateities, kuris įvels žmones ir profesines sąjungas į beprasmį konfliktą.
„Sako, ateikit, vis tiek ką nors gero rasime. Sąvartynuose, šiukšlyne bedarbiai irgi kapstosi ir kažką gera randa. Tačiau nereiškia, jog tai yra gerai. Jie tiesiog nori užveržti kilpą darbuotojui, nekelti minimalaus darbo užmokesčio, išgąsdinti darbuotojus. Jie naudodami psichologinę, įstatyminę bazę nori prispausti darbininką, kad jis nerodytų savo užgaidų ir lengviau atsidurtų gatvėje“, – piktinasi K. Juknis.
Situaciją lygina su komunistiniais laikais, kai iš pradžių būdavo pateikiami socialiniai, po to politiniai reikalavimai ir tik tada vykdavo ginkluotas sukilimas. Anot jo, tokiu elgesiu bandoma išsiaiškinti lietuvių kantrybės ribas, pažiūrėti, kiek ilgai jie dar kentės. O baisiausia, kad svarstymas vyksta greitai, be jokių diskusijų.
Taip pat įžvelgia korupcijos požymių. Esą socialinis modelis ruoštas iškreipiant teisingumo sąvoką: „Slapti veiksmai dėl jo ruošimo grupės sudėties ir kainos suderinimas patvirtina beatodairišką asmeninės naudos siekimą. Parodykite man punktą, straipsnį, kurio negalima Darbo kodekse pakeisti, kuris darbdaviui trukdo vystyti gamybą ir pan. Esmė pačioje valstybės politikoje, ne darbo kodekse. Jeigu man, pirmą mėnesį nespėjus net naujos įmonės užregistruoti, normaliai veiklos nepradėjus, jau reikia mokėti mokesčius – tai visiška nesąmonė. Tad aišku, jog kiti siekdami geriau gyventi pradės slėpti mokesčius.“
Anot K. Juknio, vienintelis kelias išeinant iš šios destrukcinės padėties yra socialinių partnerių aktyvios derybos dėl esamo Darbo kodekso ir kitų įstatymų straipsnių būtino pakeitimo. Visos kalbos ir pastabos pasiliekant klaidingame kelyje tik papils žibalo į neišvengiamą nesantaiką Lietuvos visuomenėje.
