Ar Šiaulių meras išmokys Prancūzijos lakūnus Ukrainos užstalės tradicijų?

Jurgita BUTKIENĖ
Vakar Šiaulių kariniame aerodrome NATO sankcionuotą Baltijos šalių oro policijos misiją iš Vokietijos kontingento keturiems mėnesiams perėmė apie pusantro šimto Prancūzijos atstovų. Antrą kartą oro erdvės patruliavimo misiją atliekantys prancūzai saugumą žada užtikrinti keturiais prancūziškais naikintuvais „Mirage-2000”. Tuo tarpu vokiečiai Baltijos šalių oro erdvę sergėjo net šešiais naikintuvais, kuriems buvo įrengti du papildomi angarai.

Meras neparuošė iškilmingos kalbos

Oro policijos atstovų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo ne tik Lietuvos karinių oro pajėgų ir Prancūzijos bei Vokietijos Oro erdvės gynybos ir operacijų vadai. Į iškilmingą ceremoniją atvyko ir miesto meras Genadijus Mikšys. Visgi skirtingai nei daugelis svečių miesto galva sveikinimo kalbos nepasiruošė. G. Mikšys, atokiau pabėgęs nuo žiniasklaidos atstovų, lėtai dėliodamas žodžius angliškai bandė šnekinti Prancūzijos kontingento atstovus. Stebint jų pokalbį susidarė įspūdis, jog pašnekovams sunku suprasti vienas kitą. Užtat, „Šiaulių naujienų” žiniomis, miesto meras gerai įvaldęs rusų kalbą, kuria bendrauti galėjo su Savivaldybės delegacijomis keliaudamas į Baltarusiją ir Ukrainą. Grįžęs iš pastarosios šalies G. Mikšys per spaudos konferenciją gyrėsi, jog sugebėjo perprasti Ukrainos užstalės tradicijas. „Stoja niepjut tolko svinji”, - puikias rusų kalbos ir Ukrainos užstalės tradicijų žinias konferencijos metu pademonstravo meras (rus. negerk atsisėdęs it kiaulė, - laisvas redakcijos vertimas). Miesto vadovas paaiškino, jog ukrainiečiai beveik kas antrą taurę geria stovėdami. Tiesa, liko neaišku, kaip meras įgytą patirtį pritaikė Šiauliuose. Bent jau Zokniuose pritaikyti įgytą patirtį su lakūnais vargu ar pavyks, nes artimiausiu metu rusai prisijungti prie NATO misijos neplanuoja.  

Prancūzijos atstovai pareiškė, kad kas jau kas, bet lietuviškas oras jų tikrai neišgąsdins. Ar nežada skrydžių skaičiumi nurungti misiją baigusių vokiečių karių, minėtos NATO narės atstovai prognozuoti nesiryžo. Esą dar nežino, kiek tų skrydžių reikės. Lietuvos karinių oro pajėgų atstovų žodžiais, vokiečių kariai per keturis mėnesius šalies padangę raižė 70 skrydžių. Buvo užfiksuoti ir du oro erdvės pažeidimai.

Baltijos šalių oro erdvė saugoma septintus metus

„Atsivežėme daug žmonių, kadangi kiekvienam naikintuvui aptarnauti reikia skirtingų žmonių”, - pareiškė Prancūzijos junginio vadas Christofas Mišelis.
„Baltijos šalys dar siekia šios misijos mandatų pratęsimo”, - atskleidė Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Krivas. Ceremonijos svečias pabrėžė, kad derybos su sąjungininkais tik prasidėjo. Visgi tikimasi, kad Baltijos šalių erdvė bus saugoma bent iki 2018-ųjų.

NATO valstybės-narės rotuodamos siunčia savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004-ųjų pavasario, kai trys Pabaltijo šalys tapo NATO narėmis. Nuo to laiko šioje misijoje patruliavo Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Turkijos, Norvegijos, Ispanijos, Olandijos, Vokietijos, Portugalijos, Čekijos, Prancūzijos, Rumunijos, JAV ir Lenkijos kariai.