Nijolė JURGILIENĖ
Šiaulių ligoninės atstovė spaudai
Šiauliuose vyko ne tik medikų, bet ir miesto bendruomenės susitikimai su Vilniaus universiteto onkologijos instituto (VUOI) gydytojais. Perskaityti pranešimai audrino ir profesinę, ir žmogiškąją vaizduotę - vėžys užklumpa netikėtai, neaplenkia nė vieno visuomenės sluoksnio. Kaip gydyti konkretų žmogų? Nėra vaisto ar gama spindulių dozės, skirtos individui. Daug patirties įgiję ir aukštas technologijas įvaldę specialistai pasigenda moters lyties piktybinių navikų gydymo taisyklių.
Profesinės ramybės nėra
Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje surengta konferencija ,,Onkoginekologinių ir onkourologinių ligų diagnostika ir gydymo tendencijos”. Klinikos gydytojai, akušeriai ginekologai, onkoginekologai įdėmiai klausėsi VUOI specialistų pateiktų naujausių gydymo metodų, naujų klinikinių tyrimų siūlomų taktikų bei Onkologijos institute taikomų sprendimų. Šiaulių ligoninėje jau penkeri metai veikia Onkoginekologijos poskyris, kuriam vadovauja jaunas medicinos mokslų daktaras Andrius Simavičius. Čia taikoma Europos klinikų patirtis, įdiegta šiuolaikinių onkochirurgijos metodų.
,,Nepavyko sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų, moterų onkoginekologinių ligų kreivė Lietuvoje tebėra kylanti - per metus užregistruojama maždaug 500 naujų susirgimų”, - sakė VUOI gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė pristatydama, kokių principų institute laikomasi gydant gimdos kaklelio, gimdos kūno, genitalijų vėžį. Onkologė akcentavo esminį principą - gydymo kompleksiškumą ir individualizaciją. Prie šio principo buvo grįžtama ir kituose pranešimuose.
Gydytoja B. Intaitė supažindino medikų auditoriją su instituto Onkoginekologijos poskyrio veikla, bendradarbiavimo su pasauliniais medicinos centrais išvadomis bei diskutuojamais klausimais. Chirurgija, chemoterapija, radioterapija - šių gydymo būdų derinimas yra toks sudėtingas ir, kaip jau minėta, itin individualaus požiūrio reikalaujantis sprendimas, todėl onkoginekologams, nors ir dirbantiems drauge su abdominalinės chirurgijos, krūtinės ląstos, urologijos specialistais, nors per keletą minučių gaunamos histologinių tyrimų išvados, lemiančios operacijos apimtis, nėra ir negali būti profesinės ramybės. Ar palengvins onkoginekologų sprendimų eigą naujausia Onkologinių ligų klasifikacijos 7-oji redakcija, kurios laukiama? Pasaulinės organizacijos nėra nustačiusios moterų lyties piktybinių navikų gydymo taisyklių. Kiekvienoje šalyje, anot onkoginekologės B. Intaitės, pacientės gydomos vadovaujantis esamos praktikos galimybėmis. Ne tik skirtingose šalyse, bet ir tos pačios valstybės skirtingose klinikose žinomos įvairios taktikos.
Gimdos kūno vėžio gydymas - vis dar gluminantis klausimas
Kad pasigendama vieningų gydymo protokolų, pademonstravo Šiaulių ligoninės onkoginekologo dr. Andriaus Simavičiaus pranešimas. A. Simavičius pristatė specialistų diskutuojamą gimdos kūno vėžio gydymo klausimą. Lietuvoje moterų onkoginekologinių ligų grupėje gimdos kūno vėžys užima trečiąją vietą po krūties bei odos vėžio. Publikuoti klinikinių tyrimų duomenys vis dar liudija nežinomybę dėl kai kurių metodų gydant šį vėžį pagrįstumo.
Gimdos kūno vėžys paplitęs ir pasaulyje, susirgimų kreivė stabiliai kyla. Gimdos kūno vėžio gydymo standartas išlieka histerotektomija. Diskusijų kelia kitas žingsnis, kurio būtinumą diktuoja dažnas atvejas – limfonodektomija. Nors pasaulyje, taip pat ir Europoje, atlikta daug klinikinių studijų, tebėra įvairių limfonodektomijos traktavimo versijų. Diskutuojami ir radioterapijos būdai. Anot dr. A. Simavičiaus, nors prieinama prie tos pačios išvados, kad gydymas turi būti individualus, reikalingi tolimesni multicentriniai klinikiniai tyrimai įvertinant limfonodektomiją, adjuvantinės chemoterapijos reikšmę gydant gimdos kūno vėžį, vis labiau aktualūs tampa unifikuoti onkoginekologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo protokolai, jų parengimas ir įdiegimas onkoginekologinę pagalbą teikiančiose šalies gydymo įstaigose.
Žmogaus papilomos virusas – antras didžiausias karcinogenas
Medikai įdėmiai klausė VUOI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyrio radioterapeutės Astos Žilevičienės pranešimo, kuriame šiauliečiams pristatyta, koks spindulinis gydymas taikomas įvairių vėžio lokalizacijų atvejais. Kadangi linijinis greitintuvas ir brachiterapija jau įdiegti ir Šiaulių ligoninėje, onkologines ligas gydantiems ligoninės specialistams buvo labai svarbu įvertinti vilniečių gydymo planavimo patirtį.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), anot VUOI gydytojos Daivos Kanopienės, yra antras didžiausias karcinogenas, po tabako. Rūkymas, mityba ir infekcija yra tos sritys, kurias analizuojant tenka ieškoti vėžio priežasčių. Vakcinacijos nuo ŽPV tinkamiausio amžiaus paieškos, šio viruso sukeliamos ligos ir šiuolaikinės medicinos galimybės, aptartos D. Kanopienės pranešime, yra aktualios kiekvienam onkoginekologui, šeimos gydytojui, nes jiems tenka apie tai kalbėtis su paauglių tėvais. Gimdos kaklelio vėžys traktuojamas kaip skurdžių šalių problema. Dėl gimdos kaklelio vėžio susirgimų skaičiaus Lietuva atsiduria tarp trečiojo pasaulio valstybių. Dabar vykdomos prevencijos rezultatai galimi tik po 10-15 metų.
VUOI Onkochirurgijos centro gydytojas dr. Albertas Ulys aptarė priešinės liaukos, sėklidžių, inkstų, šlapimo pūslės vėžio statistiką ir šiuolaikines diagnostikos bei gydymo tendencijas. Tad ir konferencijai baigiantis buvo grįžta prie šiuo metu siūlomos gydymo krypties – kompleksiškumo ir individualizacijos, saugančios paciento gyvenimo kokybę. Ši atsakomybė skatina onkochirurgus, chemoterapeutus ir radioterapeutus kartais nepanaudoti visko, ką siūlo šiuolaikinė medicina.
