Yra sakoma: „Mano namai – mano tvirtovė“. Panašu, kad šiuo posakiu šventai vadovaujasi verslininkas Artūras Tupikas. Jo vadovaujama įmonė UAB „Vaistena“ įsigijo pastatą Vasario 16-osios gatvėje ir nusprendė jį rekonstruoti taip, kaip patinka. Koks skirtumas, kad tai dar tarpukariu statytas moderniosios architektūros pavyzdys miesto senamiestyje. Matyt, verslininkui visai nesvarbu ir tai, kad pastatas kol kas dviaukštis. „Butas yra 4 aukšte, patogiai ir funkcionaliai išplanuotas, virtuvė sujungta su svetaine...“ – neįgyvendintos vizijos jau pardavinėjamos viename skelbimų portale. Pasirodo, kad tai ne vienintelis verslininko „išsišokimas“ – tas pats A. Tupikas kaišiojo pagalius į ratus Šiaulių rajono savivaldybei, kai ši nusprendė renovuoti Kuršėnų dvarą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Čia buvo, čia nebėra
Vasario 16-osios gatvėje 37 numeriu pažymėtą pastatą įsigijęs verslininkas A. Tupikas kaip reikiant pasiraitojo rankoves. Per sklypo detaliojo plano viešą svarstymą jis pareiškė, kad nori pakelti dar vieną pastato aukštą su mansarda. Ir ko čia belaukti... Aptveri teritoriją tvora ir – į darbus. Štai visai neseniai pastatą puošęs autentiškas bokštelis jau nugriautas.
Miesto valdžia tvirtina, kad taip savavališkai pradėti rekonstrukcijos darbų pastato savininkas neturi teisės. „Leidimo keisti pastatą nėra, nes nėra patvirtintas detalusis planas. Yra išduotas tik vienas leidimas paprastajam remontui“, – tvirtina jie.
Jeigu taip, tai kaip nuo pastato dingo bokštelis? „Tas bokštelis tikrai visai neseniai buvo, bet pats savininkas teigė, kad jį nugriovė dėl to, kad šis laikėsi ant dviejų plytų, buvo avarinės būklės ir kėlė grėsmę praeiviams. Aš jam pasakiau, kad tokiu atveju jis turėjo įspėti Statybų inspekciją, informuoti, kad imasi būtinųjų priemonių, o jeigu neįspėjo – tai yra savavalis griovimas“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera.

Miesto identiteto dalis – didelė vertybė
Pamatę, kad rekonstrukcija gali kardinaliai pakeisti pastatą, sukruto ir paveldosaugininkai. Šie kreipėsi į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ši minėtą pastatą pripažintų kultūros vertybe.
„Siekiame, kad įtrauktų į kultūros paveldo sąrašą, kad būtų labiau atsižvelgiama į tuos dalykus tvarkant Šiaulių senamiestį. Beje, tas Šiaulių senamiestis iš tiesų yra, nors atrodo, kad jo nėra. Ir tų namų įdomių yra... Šitas – vienas tokių. Gal jis nėra labai puošnus ir kažkuo ypatingas istoriškai, bet tai vienas iš nedaugelio pastatų, kuris yra išlikęs pakankamai nedaug pakeistas nuo tarpukario laikų iki šių dienų“, – teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja taip pat patvirtino, kad miestui būtų padaryta nemenka žala, jei visi tokius pastatus pradėtų keisti, kaip tik nori. „Ilgus metus tam tikri mūsų kultūros atstovai, tas pats „Aušros“ muziejus, vis bandė įtikinti miesto valdžią, kad visas šitas modernizmo paveldas yra labai vertingas miestui. Aš visiškai tam pritariu. Miesto identiteto dalis – didelė vertybė, jeigu mes sugebėtume ją paryškinti ir išsaugoti. Tai yra pridėtinė vertė miestui. Tikrai ne kažkoks trukdis“, – sakė G. Mendoza-Herrera.
Kitą savaitę turėtų paaiškėti, ar moderniosios architektūros pavyzdys miesto senamiestyje bus pripažintas kultūros vertybe. Jeigu bus gautas teigiamas atsakymas, verslininkui teks atsisveikinti su idėja jį rekonstruoti.

Viso pasaulio neišsaugosi
Gerai, jog šis pastatas užkliuvo paveldosaugininkams už akių, bet mieste yra kur kas daugiau tokių pastatų. Nejaugi dėl jų išsaugojimo niekas nesuka galvos? Paveldosaugininkai įsitikinę, kad tuo turėtų rūpintis miesto valdžia. „Neįmanoma viso pasaulio įtraukti į kultūros vertybių registrą. Jeigu būtų miesto valdžios šeimininkiškas požiūris, tai ir nereikėtų dabar mums kovoti. Jie nusistatytų tvarką, ką ir kaip saugo, ko nesaugo. O dabar mes dirbame jų darbą. Kaip žinia, mes atsakome už tuos pastatus, kurie yra nacionalinės svarbos, o vietinės reikšmės objektais, kurie svarbūs vietos bendruomenei, turėtų užsiimti miesto valdžia“, – teigė R. Budrys.
Valdžios atstovai tikina, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip išspręsti šią problemą. Tačiau tai padaryti esą galima tik bendradarbiavimo keliu. Miesto valdžia tikisi, kad į pagalbą jiems ateis tie patys paveldosaugininkai.
„Kiek vakar su jais bendravome, sakė, kad gali būti rekomendacijos, mes galime viešuosius pastatus saugoti, jeigu jie yra tokie. Tą tinklą jie vis dėlto gali mums padėti suformuoti. Nes čia nėra tik vienas pastatas. Jų yra nemažai“, – tikina G. Mendoza-Herrera.

Ar bus pamokytas – neaišku
Na, bet grįžkime prie skandalingojo verslininko... Pasirodo, kad dėl A. Tupiko savivaliavimo kreiptasi ir į Statybų inspekciją. Kol kas neaišku, ar verslininkui bus skirtos kokios nors sankcijos. „Nežinau, kol kas nieko negaliu pasakyti. Tik praėjusios savaitės pabaigoje buvo gautas pranešimas, turime 20 darbo dienų išnagrinėti. Tik pabaigęs tyrimą galėsiu kažką konkrečiau pasakyti“, – informavo tyrimui vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Algis Pampikas.
Kodėl verslininkas ir į Seimą balotiravęsis Darbo partijos narys A. Tupikas nesulaukęs Savivaldybės „palaiminimo“ ėmėsi darbų, sužinoti nepavyko, nes jis su žiniasklaidos atstovais bendrauti atsisakė. Nepavyko išsiaiškinti ir to, kaip nuspręsta parduoti šiame pastate neva esantį keturių kambarių butą, kai iš tiesų ketvirto aukšto nėra...

Pardavinėja tai, ko nėra
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai viename nekilnojamojo turto portale atrado skelbimą, kuriame rašoma, kad Vasario 16-osios gatvės 37-jame name parduodamas keturių kambarių butas. „Butas yra 4 aukšte, patogiai ir funkcionaliai išplanuotas, virtuvė sujungta su svetaine. Nutinkuotos sienos, išdažytos baltai; išbetonuotos grindys, sudėtas laminatas; išvedžiota elektros, silpnų srovių instaliacija, įvesti visi įvadai virtuvėje ir t. t.“, – detaliai aprašomas neegzistuojantis butas. Maža to, kad visa tai atrodytų dar įtikinamiau, pateiktos keturių aukštų pastato vizualizacijos.
Toks skelbimas nustebino ir Administracijos direktoriaus pavaduotoją: „Dar net negalima teigti, kad tas ketvirtas aukštas bus. Juk nėra patvirtintas detalusis planas.“ Planas tai planas, bet juk savomis akimis regėjome keturių aukštų pastato vizualizacijas, vaizdą, kaip atrodys įrengtas butas...
„Savininkas sako, kad skelbimą be jo žinios įdėjo nekilnojamojo turto agentūra ir neva nieko tai nereiškia. Bet aš jam pasakiau, jeigu jis pasirašinėja preliminarias pardavimo sutartis, tai jau reiškia...“ – stebėjosi G. Mendoza-Herrera. Netrukus patikino, kad miesto valdžia yra gavusi verslininko pažadą, jog projektinius pasiūlymus jis viešai pristatys, išlaikys visus pastato vertinguosius elementus, stilistiką, medžiagiškumą ir t. t.
„Žodžiu, tai, ko paskelbti internete projektiniai pasiūlymai neturėjo net minties apie tai. Todėl mes, kaip Savivaldybės atstovai, galime sakyti turime pagrindą nelabai pasitikėti tuo savininku. Kadangi jis tikina, kad visus skelbimus išims, duodame jam laiko tuos projektinius pasiūlymus pasirengti ir nebegąsdinti žmonių“, – baigdama pokalbį sakė Administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Užsispyrė neparduoti buto
Tiesa, tai toli gražu ne vienintelė istorija, kai stebina šio verslininko elgesys. Prieš kelerius metus Šiaulių rajono savivaldybė pasišovė rekonstruoti Kuršėnų dvarą. Tikėtasi iš Norvegijos vyriausybės sulaukti paramos, bet čia koją pakišo tas pats A. Tupikas – jam priklausė butas dvare, kurio jis ilgus metus nesutiko parduoti.
„Pamenu, dar prie Ričardo Jakučio bandė už 300 tūkst. litų nupirkti, bet A. Tupikas nepardavė, tai jie ten susipyko. Ir mes daug kartų ilgai derėjomės. Paskui jau kaip ir buvome sutarę už maždaug 130 tūkst. litų nupirkti, bet tada iš mūsų pačių Tarybos narių atsirado prieštaraujančių, kad kaina per aukšta“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė buvęs Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas ir pridūrė, kad nekilnojamojo turto vertintojas A. Tupiko butą buvo įvertinęs kone dvigubai mažesne suma, nei jie siūlė.