Vakar Šiauliuose vykusioje Ūkio ministerijos inicijuotoje konferencijoje buvo diskutuojama apie naujas galimybes verslui bei Europos Sąjungos paramos perspektyvas 2014-2020 metams. Verslininkai pripažįsta, kad būtina bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, rengiančiomis naujus specialistus, nes nuo to priklauso ne tik darbo našumas, bet ir miesto patrauklumas naujiems investuotojams.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kaip viena pagrindinių problemų šiuo metu Šiauliuose išskiriamas specialistų trūkumas. Tikimasi, kad ateityje verslas diktuos, kokių specialistų reikia miestui. Problemų netrūksta ir regionuose, kurių verslo plėtojimui trukdo nelygi konkurencija.

Bendradarbiauti verslui, mokslui ir valdžiai
Pasak konferencijoje dalyvavusio ūkio viceministro M. Skarupsko, Šiauliams didžiausias iššūkis – bandymas tarpusavyje susikalbėti verslui, mokslui ir valdžiai. Jei šie trys žaidėjai susikalbės, jie padarys didžiulį proveržį.
Kadangi, anot viceministro, Šiaulių miestas turi giliausias, seniausias pramonės tradicijas Lietuvoje, čia yra inžinierių, specialistų, o tai labai geras pagrindas ir toliau plėtoti pramonę, nes inžinerinė patirtis yra galingiausias stuburas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Šiauliai – tai vienas iš aktyviausių regionų, kurie dalyvavo praėjusių metų paskelbtose priemonėse. Jei Šiauliuose būtų įsikūrusi dar viena įmonė, miestas būtų aplenkęs net ir Vilnių. Tai rodo, kad Šiauliuose veikiančios įmonės mato Europos Sąjungos teikiamas galimybes ir jomis naudojasi. Įmonės norėdamos pasiekti daugiau turi dirbti kartu. Jei viena įmonė kasa dolomitą, tai gal yra įmonė, kuri iš jo galėtų ką nors gaminti. Svarbu stengtis įvairiais būdais kurti didesnę pridėtinę vertę Šiaulių regione“, - sakė ūkio viceministras.

Jaučiama netolygi regionų konkurencija
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, kad kiekviena savivaldybė turi nuolat bendrauti su privačiu verslu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Verslininkas turi jaustis visuomet laukiamas rajone. O kol kas į verslininkus požiūris prastas – norima kuo daugiau jo veiklą apmokestinti, tačiau manome, kad toks požiūris palengva keisis“, - sakė V. Mitrofanovas.
Konferencijoje pristatytos idėjos ne visos atrodė patrauklios rajonams. Pasak V. Mitrofanovo, jei bus sutelktas dėmesys į mokslo inovacijas, kuo daugiau automatizuoti procesus, darbo vietų tikrai nepadaugės.
Juolab kad per dieną verslininku netampama - reikia įdirbio ir pradinio kapitalo. Jei jaunas žmogus baigė universitetą ar kolegiją ir nori plėtoti verslą, to padaryti jis negalės, jei pašonėje neturi turtingo tėčio. Šios problemos sprendimo dar nėra, todėl jaunimui, kuriančiam verslą, taip sunku užsitikrinti patikimumą, nes net ir bankai mieliau remia didžiuosius verslininkus nei mažuosius.
Taip pat konferencijoje kalbėta, kad šiuo metu pagal kuriamą bendrą vidaus produktą vienam gyventojui Šiaulių miestas smarkiai atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Darbo rinka čia gana pigi ir darbo užmokesčiai vieni iš mažiausių Lietuvoje.
Todėl buvo keliamas klausimas, ar kada Šiauliai galės konkuruoti su didžiaisiais regionais – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Konferencijoje buvo iškelta idėja, kad galėtų būti išskiriami regionai, kuriuose išsivystymo lygis žemesnis, kad būtų galima konkuruoti ir vėliau susilyginti su didžiaisiais regionais.
Tačiau tam esą Šiauliai turi pasiruošti: išugdyti kvalifikuotų darbuotojų, turėti didesnių įmonių.