Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė  pataria visą vasarą būti budriems ir saulėje, ir prie vandens, tada pavyks išvengti nelaimių ir sveikatos problemų. 

Zita KATKIENĖ

Nors vasara - smagus laikas, bet sveikatai ne visada palankus. Dažnas kaitindamasis saulėje neišvengia odos pažeidimo, sutrinka sveikata ir dėl didelio karščio, nelaimės įvyksta prie vandens telkinių, kyla grėsmė apsinuodyti maistu. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė pataria būti budriems ir išvengti sveikatos sutrikimų. Savaitę užsibuvę karščiai jau paliko pasekmių - medikų pagalbos prireikė vaikams ir suaugusiesiems, pajūryje persikaitinusiems saulėje. Neišvengia sveikatos problemų ir pagyvenę žmonės, kuriems dėl karščio sutrinka kraujotaka, sušlubuoja širdis. 

Per didelės dozės tiesioginių  saulės spindulių gali sukelti odos nudegimus. Pirmieji nudegimo požymiai - paraudimas, niežulys, gali iškilti ir pūslelių. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė ypač  budriems pataria būti tėveliams, auginantiems mažamečius vaikus. Nepamirškime - mažylių oda daug jautresnė nei mūsų, suaugusiųjų! Todėl laikykimės auksinės vasaros džiaugsmų taisyklės - prie saulės ir patys, ir vaikučius pratinkime pamažu”, - sako specialistė. Pirmą dieną paplūdimyje medikai pataria degintis tik 10-15 minučių, o deginimosi laiką ilginti kasdien po truputį.

Žmonių oda yra skirtinga, todėl kiekvienas turi žinoti savo galimybes. Taigi oda yra keturių tipų.

Pirmajam tipui priskiriamo odos tipo žmonėms saulėje rekomenduojama būti apie 5-10 minučių. Šių žmonių oda yra ypač jautri. Jų plaukai šviesūs, oda blyški, mėlynos akys, dažniausiai šlakuotas veidas.

Antrojo odos tipo žmonėms kaitintis saulėje rekomenduojama apie 10-20 minučių. Jie mažai skiriasi nuo pirmojo tipo, kadangi oda taip pat blyški, plaukai šviesūs, pilkšvi.

Trečiojo odos tipo žmonės mėgautis saule gali apie pusvalandį, kadangi deginantis oda rausta ir gražiai nuruduoja. Šių žmonių skiriamieji bruožai - gana tamsios akys, rusvi plaukai.

Ketvirtojo odos tipo žmonės saulėje gali praleisti apie 35-45 minutes. Jų akys bei plaukai tamsūs. Oda linkusi greitai ruduoti.

Deginantis saulėje, pasak specialistės, odos apsaugai vertėtų naudoti losjonus, dėvėti tinkamą aprangą, akinius nuo saulės, apsauginius kremus. Ir, žinoma, būtina nusistatyti ir žinoti savo odos tipą, kuris ir lemia, kiek galima džiaugtis saulės kaitra.

Mėgautis saule specialistė  pataria tada, kai ji nėra aktyvi, t. y ryte nuo dešimtos valandos iki dienos 13-os valandos. Būtina gerti daug skysčių, nes karštą vasaros dieną jie išgaruoja per odą, kvėpavimo takus.

Kaitrūs spinduliai gali sukelti ne tik nudegimus, bet ir saulės smūgį. Perkaitusį žmogų  reikia paguldyti pavėsyje, atvėsinti galvą, duoti gerti kuo daugiau skysčių - geriausia šaltų, ir vėliau būtinai apsilankyti pas gydytoją.

„Žmones, kurie įsivaizduoja, jog degintis saulėje visą dieną nėra pavojinga, įspėjame - rudas  įdegis yra tik mados reikalas, o sveikatai jis gali pakenkti”, - teigia sveikatos stiprinimo specialistė. 

Užklupus karščiams labiau prakaituojame, o su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir vitaminų bei mineralinių medžiagų - kalio ir magnio, kurie reikalingi normaliai širdies veiklai. Kad nuo kaitros nepablogėtų savijauta ir nesutriktų sveikata, pasak A. Ivoškienės, būtina laikytis medikų rekomendacijų.

Didelė oro temperatūra itin kenkia kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Sergantiems išemine širdies liga, hipertonija ar hipotonija, gali sumažėti ar padidėti arterinis kraujo spaudimas, išsivystyti galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, atsirasti išeminiai skausmai širdies plote ar už krūtinkaulio, sutrikti medžiagų apykaitos procesai, išsivystyti šilumos smūgis ar net klinikinė mirtis.

Gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų. Žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms. Dažniausiai nukenčia žmonės, vandenyje išbuvę ilgą laiką, nes neišvengia raumenų nuovargio ir mėšlungio. Nuskęstama vandenyje ir sustojus širdies bei plaučių veiklai.

Besiilsintiems prie vandens telkinių svarbu įsidėmėti elementarius savisaugos dalykus - nerekomenduojama maudytis labai šaltame vandenyje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis, pažeisti gyvybiškai svarbius organus.

Nerekomenduojama maudytis sočiai pavalgius, nes organizmas būna apsunkęs, taip pat reakcija būna sulėtėjusi, judesiai sunkūs. Jeigu žmogus staiga šoktų į šaltą  vandenį, jį gali ištikti širdies smūgis arba kita trauma. Nereikėtų maudytis ir stipriai persikaitinus saulėje, tamsiu paros metu. Nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais, nes žmogus, nemokantis plaukti, gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti.

Labai pavojinga maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų. Apsvaigusio žmogaus yra sulėtėjusi orientacija, reakcija ir sutrinka aplinkos pojūtis. Žmogus gali nejausti šalčio ir net nesuvokti gylio bei atstumo.

Prieš maudantis būtina patikrinti vandens telkinio dugną ir nurodyti, iki kurios vietos galima plaukti vaikams ir suaugusiesiems.

Vengti tokių vietų, kur plauko valtys, laivai. Ypač pavojinga šokinėti nežinomoje maudymosi vietoje galva žemyn. Deja, kas vasarą ligoninės neurochirurgų  pagalbos prireikia stuburo ir kaklo slankstelių traumas patyrusiems šuolininkams.

Svarbu įvertinti upės srovės sraunumą. Reikėtų vengti maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais. Problemų išvengia tie, kurie paplūdimyje laikosi gelbėjimo tarnybos nurodymų.

Labai pavojinga maudytis lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai.

Nereikėtų irstytis valtimi be gelbėjimosi liemenių.

Vandenyje ar prie vandens negalima palikti vaikų vienų net ir labai trumpam.

Mokant plaukti, žinant kaip elgtis, patekus į pavojingą situaciją, galima išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje. Neištyrus dugno negalima šokti į vandenį. Tačiau pastumtas, netekęs pusiausvyros ar gelbėdamas kitą žmogus krinta į vandenį kaip papuola. Šokant į vandenį reikėtų pritraukti kojas, galima išvengti susižeidimo, kai negilu arba vandenyje yra nematomų kliūčių.

Labai svarbu, kad žmogus ne tik pats būtų atsargus, bet ir mokėtų teikti pirmąją  pagalbą skęstančiajam. A. Ivoškienė pataria pamačius skęstantį žmogų, šaukti pagalbos ir mėginti atkreipti aplinkinių dėmesį bei skubiai kviesti gelbėjimo tarnybą tel. 112.

Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, patariama su kitais poilsiautojais sudaryti gyvąją grandinę, pasiekti skęstantįjį ir ištraukti jį iš vandens.

Ištraukus nelaimėlį, pirmiausia reikia pašalinti iš burnos takų svetimkūnius: dumblą, smėlį. Skubiai daromas dirbtinis kvėpavimas burna į burną drauge su krūtinės ląstos paspaudimais. Gaivinamas žmogus turi būti tol, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

Jei pavyko atgaivinti anksčiau, nukentėjusysis paguldomas į stabilią šoninę padėtį, užklojamas, kad sušiltų. Gelbėti skęstantį gali tik tas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Pavyks išvengti nelaimingų  atsitikimų prie vandens telkinių, kai nuolat ugdomi plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžiai. Į vandenį reikia lipti pamažu, pirmiausia suvilgyti pėdas ir riešus, paskui pamažu bristi, kad iš lėto apsemiamas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių. Kiekvienas, pasak A. Ivoškienės, jausis daug saugiau, jei maudymuisi pasirinks vietą, kur yra žmonių, o geriausia - kur yra gelbėtojų.

Daugelio vasaros nemalonumų  kaltininkės - nešvarios rankos. Juk savo rankomis galima užnešti į organizmą dizenteriją, salmoneliozę, hepatitą A ir daugelį kitų ligų. Apsinuodijimas maistu išryškėja greitai - pakyla temperatūra, atsiranda pilvo skausmai, viduriavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, o kartais ir bėrimai, mėšlungis. „Pajutę šiuos simptomus turite kreiptis į gydytoją”, - sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė. Tiesa, žarnyno infekcijos gali būti panašios į paprasčiausią peršalimą.

Vasarą, anot A. Ivoškienės, reikia itin atsargiai rinktis, ką valgyti. Per karščius produktai greičiau genda, todėl galiojimo terminai tampa ypač aktualūs. Klaidingai renkasi ir tie, kurie sunkmečiu  perka pigesnius produktus iš turgaus prekeivių. „Kartu su prekeivių siūlomais maisto produktais rizikuojate įsigyti dizenterijos bakterijų, parazitų kiaušinėlių”, - įspėja visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.

Išvengti užkrečiamųjų  ligų padės kruopštus terminis produktų apdorojimas. „Nevalgykite jokios nepakankamai išvirtos mėsos, nevirtų kiaušinių  ir trumpai keptos žuvies”, - sako specialistė. 

Dar atsargesni turėtumėte būti vartodami tai, kas paprastai valgoma termiškai neapdorojus. Vaisius bei daržoves, net ir savo daržo ar sodo gėrybes, patariama ilgai ir kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu.