Vasarą staigus atsivėsinimas vandeniu, ledais ar ryškus temperatūrų skirtumas įjungus kondicionavimo sistemą gali prišaukti virusines ligas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau atšilus orams vasarą padaugėja sergančių peršalimo ligomis. Gydytojai pastebi, kad šilti orai ir atostogų nuotaikos skatina nekreipti dėmesio į peršalimo ligas, o dėl komplikacijų gydymas neretai užtrunka. Pagrindinės peršalimo priežastys - tai staigus organizmo atvėsimas sukaitus, dėl to susidaro palankios sąlygos viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms vystytis. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos otorinolaringologės Jolitos Stankūnienės, vasarą dažnai peršalimo ligas lydi ausų uždegimai, gerklės tonzilitai ar sinusitai. Tad kad šių ligų būtų išvengta, būtina saugotis staigių atvėsimų, gerti daug vandens ir laikytis higienos.

Virusai tyko ištisus metus
Pasak gydytojos J. Stankūnienės, virusinėmis ligomis žmonės serga ne tik žiemą, bet ir vasarą. Žiemą peršalimų išvengti nepavyksta dėl žemos oro temperatūros, o vasarą todėl, kad per karščius žmonės nekreipia dėmesio, jog gali peršalti, todėl nesisaugo.
„Vasarą žmonės naudojasi kondicionieriais, kuriuose nustato per žemą temperatūrą, maudosi nešvariuose baseinuose ar vandens telkiniuose, o perkaitę geria šaltus ar net ledinius gėrimus nepagalvoję, kad tai gali pakenkti jų sveikatai. Karštą dieną persišaldyti galima labai greitai, kai perkaitęs organizmas staigiai vėsinamas, todėl žmogus praranda imunitetą ir jį puola virusai“, - teigia gydytoja.
Peršalus skundžiamasi tais pačiais simptomais, kaip ir žiemą: skauda gerklę, kamuoja sloga, pakyla temperatūra, sloguojama, kosėjama. J. Stankūnienė sako, kad peršalęs žmogus neretai jaučia bendrą silpnumą, raumenų skausmus, nuovargį.
Šią vasarą į Šiaulių ligoninę dažniausiai kreipėsi sergantys sloga, alergiški žmonės ir dėl gerklės ar ausų uždegimų. Pasak gydytojos, gausu ne tik peršalimų, bet ir uždelstų lėtinių ligų komplikacijų.

Ausų uždegimą lydi geliantis skausmas
Apie prasidėjusį ausies uždegimą signalizuoja stiprus ausies skausmas. Pasak J. Stankūnienės, ausies uždegimas gali atsirasti vien todėl, kad žmogus maudėsi nešvariame vandens telkinyje. „Dažniausiai išlipę iš vandens žmonės mėgsta pasikrapštyti nuo vandens užgulusias ausis ar spausti spuogus ausyje ir visa tai daro nešvariomis rankomis, todėl atsiranda pūliniai. Vien pakanka pasikasyti ausį, kad atsirastų išorinės ausies uždegimai, kurie būna itin skausmingi“, - sako J. Stankūnienė.
Ausies uždegimas, pasak gydytojos, gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms po maudymosi nešvariame vandenyje. Tačiau pasitaiko, kad ausis pradeda skaudėti jau po kelių valandų. Gydytoja J. Stankūnienė sako, kad tokiais atvejais sunku nuspėti, ar tai išorinis ausies uždegimas, ar vidinis ausies otitas (pūlinis uždegimas), todėl geriau kreiptis į specialistą.
„Pirmoji pagalba esant ausies uždegimui – vaistai nuo skausmo. Į ausį geriau nieko nelašinti. Turime daug pavyzdžių, kai žmonės prisilašina įvairiausių lašų, bet jie nepadeda, nes paprasčiausiai netinka. Kai kurie ausų lašai iškreipia vaizdą, todėl medikams sunku diagnozuoti ligą. Patariame pacientams patiems nesigydyti“, - teigia J. Stankūnienė.
Sergantys lėtinėmis ausų ligomis, anot gydytojos, ypač turėtų jas saugoti, kad nepatektų nešvarus vanduo, neperpūstų vėjas.

Pūlingas uždegimas gerklėje – komplikacija
Gerklės skausmus, anot J. Stankūnienės, sukelia įvairūs virusai. Pirmiausia gerklės negalavimai pasireiškia gerklės skausmu, perštėjimu, žmogui valgant sunku ryti. Jei virusiniai uždegimai komplikuojasi, gali atsirasti pūliniai (bakterinės kilmės) uždegimai.
„Vasarą labai dažnai susidaro paratonzilinių pūlinių, kurių namuose neišgydysi. Paprastai žmogus yra guldomas stacionariniam gydymui, jam atveriamas pūlinys, kuris drenuojamas. Gydyti skiriami antibiotikai. Liaudyje vadinamą anginą (tonzilitą) sukelia virusai arba bakterijos. Vasarą dažniausiai prasideda virusinis tonzilitas, kuris perauga į bakterinį. Pūliniai susidaro tik tuomet, kai tonzilitas komplikuojasi“, - aiškina gydytoja.
Gydytoja aiškina, jog vasarą gerklės uždegimų padažnėja, nes žmonės geria per daug šaltą vandenį, valgo šaltus ledus ir dėl to peršąla vidiniai burnos audiniai.
„Blogiausia tai, kad žmonės yra linkę save gydyti. Jie gauna iš artimųjų ar pažįstamų antibiotikų ir nepasitarę su gydytoju juos geria. Kai pastebi, kad liga nesilpsta, kreipiasi į medikus. Tada gydymas užsitęsia ilgiau, nes netinkami vaistai mažina kitų skiriamų vaistų veiksmingumą ir tada jau tenka skirti platesnio poveikio antibiotikus“, - nuogąstauja gydytoja.

Sloga gali būti sloga arba alergija
Paprastai alergiški žmonės žino savo jautrią organizmo pusę ir alergenų saugosi. Nors vasarą alergijos paūmėja, tačiau jas galima suvaldyti antialerginiais vaistais. Tačiau nenutuokiantys, kad yra alergiški, žmonės dažnai alergijos simptomus vasarą painioja su sloga. Pasak J. Stankūnienės, visgi dažniau vasarą žmonės serga peršalimo ligomis.
„Paprasčiausia sloga labai greit gali peraugti į sinusitą. Kaip ir daugelis peršalimo ligų, žmogus pirmiausia suserga virusinės kilmės sinusitu, kuris komplikuojasi į bakterinės kilmės sinusitą. Sinusitas gali būti greit pastebimas, jei žmogus sloguoja, skauda galvą, yra užgulta nosis, jaučiamas skausmas kaktos ir skruostikaulių srityse. Palenkus galvą į priekį jaučiamas galvos veržimas. Įsisenėjus sinusitui nosies išskyros tampa ne skaidrios, o gelsvai žalsvos. Jei žmogus tik čiaudi, jam ašaroja akys, tada galima įtarti ne slogą, o alergiją, tačiau daugeliu atvejų – tai peršalimo ligos“, - sako J. Stankūnienė.

Reikia saugotis patiems
Gydytojai vasarą pataria su sveikata nejuokauti ir norint atsivėsinti nepersistengti, nes staigus temperatūrų skirtumas gali prišaukti ligas.
„Vasarą reikėtų nepamiršti laikytis elementarios higienos – dažniau plauti rankas, valgyti tik gerai nuplautus vaisius ir daržoves. Taip pat labai svarbu gerti daug skysčių, nes jei žmogus per daug praras skysčių, jo organizmas gausiai prakaituodamas gali dehidratuoti“, - teigia J. Stankūnienė.
Pasak gydytojos, jei per savaitę sloga, gerklės ar ausų skausmas nepraeina, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips specialisto otorinolaringologo konsultacijai.
„Žmonės turėtų nepamiršti, kad sloga galima apkrėsti savo artimuosius, todėl ne tik žiemą, bet ir vasarą ypač svarbu laikytis higienos. Sergančių lėtinėmis ligomis ir vaikų imunitetas ypač silpnas, todėl jie labai greit gali susirgti“, - įspėja J. Stankūnienė.