2015-02-14 24

Dažnas jaunas žmogus Vasario 16-osios nesureikšmina ir nemato šios dienos svarbos
mūsų šalies istorijai. Tačiau pasak V. Purono, dėl to kaltas ne jaunimas, o sistema, kuri
tą jaunimą ugdo.

Ieva LIUBŠYTĖ
Šiemet švenčiame 97-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios – metines. Būtent šią dieną 1918 metais Lietuvos tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas lėmė tai, kad šiuo metu galime gyventi nepriklausomoje šalyje, kalbėti savo gimtąja kalba ir būti visapusiškai laisviems ir nepriklausomiems.
Nors iš Vasario 16-osios akto signatarų net keturi buvo Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai, dabar mūsų mieste šią itin reikšmingą mūsų istorijos datą žymi tik viena gatvė – Vasario 16-osios ir kasmet nuo nepriklausomybės atkūrimo Prisikėlimo aikštėje vykstančios Trispalvės pakėlimo ceremonijos.

Tauta atgimė Vasario 16-ąją
Tad apie šią svarbią istorinę Lietuvos šventę mintimis dalijasi dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, politinis ir visuomenės veikėjas Vilius Puronas. Jo nuomone, Vasario 16-oji yra viena brandžiausių Lietuvos švenčių.
„Tai ne tik šventė. Vasario 16-ąją mūsų šalis vėl tapo atvira visam pasauliui, mes tapome sudėtine pasaulio dalimi. Kai buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, atgimėme kaip laisva Lietuva“, – apie Vasario 16-osios svarbą sako V. Puronas.
Jis džiaugiasi, kad tauta, kuri buvo pasmerkta išnykimui, vis dėlto pakilo ir vėl tapo visaverte.
„Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę kitų valstybių brolijoje tapome ne ką prastesni, o kai kuriais atvejais – net brandesni. Vasario 16-oji mums sudarė galimybes atgimti ir Kovo 11-ąją ir iki šio laiko leidžia šnekėti lietuvių kalba bei jaustis ne tautine mažuma, o kaip jau ir minėjau, svarbia pasaulio dalimi. Tad Vasario 16-oji yra ir turi būti pati svarbiausia ir brangiausia Lietuvos šventė“, – teigia V. Puronas.

Milicijai Vasario 16-oji buvo sunki diena
V. Purono teigimu, kadangi jis pats buvo Tarybų Sąjungos pilietis, tai puikiai žino, kaip Vasario 16-oji buvo švenčiama anais laikais.
„Tarybiniais laikais mes Vasario 16-ąją švęsdavome labai aktyviai. Atsimenu, kai dar buvau studentas, niekada su savo studijų draugais nepraleisdavau progos paminėti Vasario 16-osios. Aišku, po to kitą dieną mus svarstydavo komjaunimo susirinkimuose, o mes turėdavome ieškoti pasiteisinimų“, – prisiminimais apie studentavo laikais švenčiamą Vasario 16-ąją dalijasi V. Puronas.
Anais metais milicijai Vasario 16-oji būdavo labai sunki diena. „Tą dieną tai vaikai visokių proklamacijų primėtydavo, tai žiūrėk, kažkas iškelia Trispalvę kur nors netoli Lenino paminklo“, – prisimena V. Puronas.

Naujoji epocha praranda senąsias vertybes
Dabar jaunas žmogus Vasario 16-osios nesureikšmina ir nemato šios dienos svarbos mūsų šalies istorijai. Tačiau, pasak V. Purono, dėl to kaltas ne jaunimas, o sistema, kuri tą jaunimą ugdo.
„Jeigu dabar būtų karo laikai arba okupacija, tai jaunimas vėl vibruotų šia švente. Tačiau dabar, kai jauni žmonės gyvena jau kitoje epochoje, jie praranda tokias vertybes kaip tautiškumas, valstybingumas, kurios mums buvo svarbios. Tiesiog dabartinėje globalizacijos epochoje dažnai jaunimas kryptingai mokomas ne tautiško prado, ko mes visi tikėjomės, bet būti kosmopolitu, Žemės gyventoju. Bėda tik, kad tie jauni žmonės nelabai supranta savo gyvenimo prasmę“, – apgailestauja V. Puronas.
Jo teigimu, Vasario 16-osios svarbos supratimas turi būti ugdomas mūsų pačių ir jaunimas šią dieną turėtų suprasti ne dirbtinai, o širdimi.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena švenčiama per kukliai
Anot V. Purono, Vasario 16-osios diena yra minima per kukliai. „Kai Vasario 16-ąją Prisikėlimo aikštėje susirenka nedidelė grupelė žmonių ir pagieda himną bei iškelia Trispalvę, mano manymu, tai per kuklu. Nėra malonu, kai matau, kad oficiali valstybinė šventė yra paleidžiama valdiškais ratais ir tampa neįdomi bei, kaip jau ir minėjau, kukli“, – apie kuklų Vasario 16-osios minėjimą kalba V. Puronas.
Juk svarbu, kad ši diena būtų švenčiama mokyklose bei darželiuose. „Tai turi išlikti svarbia, didžia diena, o ne tapti tokia eiline švente kaip Vėlinės, Žiemos saulėgrįžos šventė ar kt. Net nežinau ką reikėtų daryti – gal tą dieną reikėtų, pavyzdžiui, Gedimino kalne tris kartus iššauti iš patrankų. Tiesiog būtina suprasti, kad be Vasario 16-osios nebūtų kitų švenčių“, – sako V. Puronas.

Vasario 16-osios gatvė turėjo daug pavadinimų
Šiauliečių kiekvieną dieną minama Vasario 16-osios gatvė taip pat mums primena apie šios dienos svarbą mūsų šaliai ir tautai. Įdomu, ir tai kad ši gatvė yra viena iš daugiausiai pavadinimų turėjusių miesto gatvių, o Vasario 16-osios garbei ji buvo pavadinta tik apie 1991 metus.
„Jeigu žvilgtelėtume į pačius seniausius Šiaulių miesto metraščius, tai dabartinė Vasario 16-osios gatvė XVI a. viduryje vadinosi Vilniaus gatve. Vėliau, esant caro valdžiai, turėjo du pavadinimus – Arklių rinka ir Policijos gatvė. Dar vėliau prie kaizerininkų Policijos gatvės pavadinimas buvo pakeistas į Milicijos gatvės pavadinimą. Paskui Milicijos gatvė buvo pavadinta Bažnyčios gatve.
Bažnyčios gatve, dabartinė Vasario 16-osios gatvė, vadinosi, jeigu nesuklysiu, iki 1933 metų. Tada po Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ši gatvė buvo pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno gatve. Vėliau prasidėjus karui vėl turėjome Bažnyčios gatvę. Ir tik apie 1991 metus, atsirado Vasario 16-osios dienos gatvė“, – Vasario 16-osios gatvės atsiradimo istoriją Šiauliuose papasakojo V. Puronas.

 
Straipsnių peržiūros
94528120
Į viršų