Artėjant vasarai kai kurie paaugliai ir jaunuoliai vis aktyviau ieško sezoninių darbų, o tokie laikini darbuotojai tampa reikalingi ir kai kurių veiklos sričių įmonėms. Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui iš karto reikia išsiaiškinti savo teises ir pareigas, todėl siekiant informuoti jaunuolius darbo klausimais darbo inspektoriai Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritoriniuose skyriuose pradeda jaunimo vasaros konsultacijas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Jaunimas galės konsultuotis
Anot VDI Šiaulių skyriaus vedėjo Z. Griguolos, tokia šviečiamoji konsultacinė veikla jaunimui padės išsamiau sužinoti apie galimas rizikas įsidarbinant, kad nebūtų apgauti nesąžiningų darbdavių.
„Akcentuojame, kad pradėti dirbti galima tik sudarius rašytines darbo sutartis. Darbuotojas turi būtinai gauti darbo sutarties vienetą. Pasirašant dokumentus visada patariama perskaityti darbo sutarties sąlygas, kurios buvo aptartos pokalbio metu“, - sako Z. Griguola.
Pasak jo, darbdaviai pasinaudodami jauno žmogaus naivumu ar patirties stoka gali pasiūlyti neva pamėginti padirbėti nepasirašius darbo sutarties – ar pavyks, ar tiks darbas.
Tačiau kad ir kokio amžiaus jaunasis darbuotojas bebūtų, svarbiausia įsidėmėti – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantija, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju, suteiks galimybę apginti savo teises tiek dėl darbo ir poilsio laiko, tiek dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, tiek dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.
Kaip pasakojo VDI Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Mantas Leščiauskas, jaunimas ryžtasi padirbėti be sutarties dėl baimės prarasti darbo vietą. „Darbdavys yra stipresnioji sutarties šalis ir jis, be abejo, turi daugiau įsipareigojimų, jam turi būti taikoma didesnė atsakomybė. Jeigu jis sako, kad nedarbins be išbandymo padirbėti – tai savaime suprantama, kad jaunuolis leidžiasi į kompromisą“, - perspėja M. Leščiauskas.
Keletas teisinių naujovių
Vyriausybės nutarimu įdarbinant jaunus asmenis taikomi specialūs reikalavimai bei apribojimai.
Atsisakyta nuostatų dėl jaunų asmenų darbo ir poilsio laiko, dubliuojančių atitinkamas Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į galiojančią Europos socialinę chartiją, įrašytas reikalavimas vaikams suteikti ne mažiau kaip 14 poilsio dienų paeiliui per vaikų mokyklos vasaros atostogas.
Priimti specialūs nutarimai. „Anksčiau buvo baigtinis leidžiamų dirbti darbų sąrašas, nustatytas jaunimui nuo 14 iki 16 metų. Jame buvo surašyti darbai, kuriuos galima skirti vaikui, – jų pavadinimai, kaip tarkime, gėlių skynimas, ravėjimas ir t. t. Tai šitas sąrašas panaikintas kaip neatitinkantis situacijos darbo rinkoje“, - aiškina skyriaus vedėjas.
Naujomis nuostatomis praplečiamos vaikams galimų dirbti lengvų darbų sritys, nesumažinant dirbančių vaikų saugai ir sveikatos apsaugai taikomų reikalavimų. Numatyta, kad vaikai nuo keturiolikos metų gali dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse.
Mieste darbo – mažiau
Kaip pasakojo M. Leščiauskas, jaunesni moksleiviai tikros darbinės patirties neturi, nes daugiausiai jos įgauna dirbdami pas artimus giminaičius, talkose ir pan. Tačiau darbo patirtis priklauso ir nuo regiono – miestuose moksleiviai turi mažiau darbo, o rajonuose – daugiau, kadangi ten yra ūkių, kur ūkininkams darbuotojų išties reikia.
Tiesa, Šiaulių mieste darbo galima rasti, tik darbas ir ypač atlygis ne visada atitinka paauglių ir jaunuolių bei jų tėvų lūkesčius.
Kaip pasakoja vienos įmonės skyriaus vadovas Darius, besikreipiančiųjų dėl sezoninio darbo yra nemažai, tačiau jaunimą ne visi darbai vilioja.
„Jaunimas įsivaizduoja – į darbą ateisiu, atlyginimą mokėkite, o darbą dirbsiu ar ne – tai jau kitas klausimas. Štai mama skambina ir klausia: ar jos vaikui bus nustatytas atlyginimas, nepriklausomai nuo padaryto darbo. Mes sakome: įdarbinsime, bet mokėsime tiek, kiek jis padarys. Štai tuomet ir sulaukiame atsakymo – tokio darbo nereikia“, - sako Darius.
