Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Diana Gedminienė pataria besiilsintiems prie vandens nesimaudyti labai šaltame vandenyje, nes pavargusius raumenis gali sutraukti mėšlungis, todėl maudynėmis geriau mėgautis atsargiai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Seniai žinoma, kad plaukimas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams suteikia daug naudos – skatina medžiagų apykaitą, mankština raumenis ir gerina virškinimą, stiprina nervų sistemą, grūdina organizmą ir padeda ugdyti valią. Tačiau būnant prie vandens telkinių nereikėtų pamiršti, kad bet koks neatsakingas poelgis gali baigtis nelaime.
Galimi pavojai prie vandens
Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Diana Gedminienė pataria besiilsintiems prie vandens nesimaudyti labai šaltame vandenyje, nes pavargusius raumenis gali sutraukti mėšlungis.
„Jei sutraukė mėšlungis – stenkitės ramiai įvertinti situaciją ir kvieskitės pagalbą: ištiesta ranka daužykite vandenį, šaukdami atkreipkite dėmesį į save. Nerekomenduojama maudytis ir sočiai pavalgius, nes tada žmogaus organizmas būna apsunkęs. Tai sulėtina reakciją ir judesius. Neatsargiai įšokus į šaltą vandenį, žmogų gali ištikti širdies smūgis, todėl geriau šitaip nejuokauti. Maudynės gali pakenkti persikaitinus saulėje. Nepatartina maudytis ir tamsiu paros metu. Vasarą daugelis mėgsta plaukioti su pripučiamais čiužiniai ant vandens, tačiau nemokančiam plaukti tai gali baigtis nelaime – žmogus gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti“, - įspėja D. Gedminienė.
Gelbėtojų teigimu, poilsiautojai prieš maudydamiesi būtinai turi patikrinti vandens telkinio dugną ir paisyti nurodymų, iki kurios vietos galima plaukti vaikams ir suaugusiems. Nežinomoje maudymosi vietoje į vandenį geriau nešokinėti galva žemyn – galimos traumos. Jei maudomasi upėje, svarbu įvertinti upės srovės sraunumą ir geriau nesimaudyti, kur pakrantės per daug užžėlusios – nelaimės atveju sunku būtų pasiekti krantą. Bet kokiame vandens telkinyje pavojinga maudytis lyjant lietui ir griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai.
Pasak D. Gedminienės, net irstytis valtimi nederėtų būnant be gelbėjimosi liemenių, o poilsiautojai, besimėgaujantys svaigiaisiais gėrimais, į vandenį neturėtų lipti – apsvaigusio žmogaus orientacija sulėtėja, sutrinka reakcija ir aplinkos pojūtis. Toks žmogus gali nejausti šalčio ir nesuvokti gylio bei atstumo.
Vandenyje ar prie vandens negalima palikti vienų vaikų, net ir labai trumpam laikui.
Gelbėti skęstantįjį gali ne kiekvienas
Ne kiekvienas mokantis plaukti gali būti gelbėtojas. D. Gedminienė mano, kad visiems, net vyresnio amžiaus žmonėms, pravartu išmokti plaukti ar ugdyti turimus plaukimo įgūdžius dėl saugaus elgesio vandenyje.
Į vandenį derėtų bristi pamažu, kad iš lėto apsemiamas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių. Maudymuisi pasirinkti vietą, kur yra žmonių, o geriausiai – kur yra gelbėtojų. Nelaimės atveju kuo skubiau kviesti gelbėtojus ir skambinti pagalbos telefonu 112.
„Pamačius skęstantį žmogų, reikėtų šauksmu mėginti atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškviesti į pagalbą šalia esančius suaugusiuosius, kurie iškvies gelbėjimo tarnybą. Dažnai daroma klaida – tai jėgų pervertinimas, kai plaukiama prie skęstančio, neįsitikinus, ar sugebėsi pats išgelbėti. Išsigandęs ir panikos apimtas žmogus daro begalę nereikalingų judesių ir dar labiau nusilpsta, todėl labai svarbu pavojaus akimirką elgtis šaltakraujiškai, tausoti jėgas. Gelbėti skęstantį gali tik tas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai“, - kalba D. Gedminienė.
Skenduolio gaivinimas
Dauguma ištikus nelaimei praranda sveiką protą, todėl sunkiai suvokia kaip ir ką reikia daryti. Tai ypač svarbu, jei pagalbos reikia skenduoliui, kuriam svarbi kiekviena sekundė. Padaryti dirbtinį kvėpavimą, D. Gedminienės teigimu, gali kiekvienas. Tereikia naudoti savo rankas, plaučius ir žinias.
„Greitas ir tinkamas pirmosios pagalbos suteikimas gali padėti nukentėjusiajam išgyventi, kol bus suteikta specialioji medicininė pagalba. Ištraukus skenduolį iš vandens: gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Jei pradinis gaivinimas pradedamas praėjus ne daugiau kaip 4 minutėms, yra didelė širdies veiklos ir kvėpavimo atkūrimo tikimybė. Po 4 minučių ji labai sumažėja – prasideda smegenų pažeidimas, todėl svarbu skubiai reaguoti“, - apie pirmosios pagalbos svarbą kalba D. Gedminienė.
Saulė mažina imunitetą virusams
Nors dar šilta ir nesinori galvoti apie ligas ir vaistus, juk atrodo, kad saulė, oras ir vanduo tiesiog geriausi mūsų sveikatos draugai. Tačiau įvairiausi virusai ir bakterijos labai puikiai jaučiasi šiltame ir drėgname ore. Tam įtakos turi karštis ir mūsų meilė saulei. Jei žiemą imunitetą slopina šaltis ir vitaminų trūkumas, tai dabar – saulė.
„Deginimasis jau seniai pripažintas kenksminga procedūra, tačiau paplūdimių mėgėjų tai visiškai nejaudina. Veikiamas per gausių saulės spindulių organizmas visas gynybines jėgas nukreipia kovai su kenksmingais ultravioletiniais spinduliais. Tokiu būdu mes paruošiame dirvą įvairiausiems ligų sukėlėjams. Paprastas pavyzdys – lūpų puslelinės virusas. Žinoma, šiuo virusu užsikrečiama, bet juk ne kiekvieną vasarą. Jei Jūs nors kartą turėjote pūslelinę ant lūpų, ji lieka visam laikui. O po gausių saulės vonių,kada imunitetus nusilpsta, virusas ir išlenda „papuošdamas“ lūpas skaudžiomis pūslelėmis. Ir tai tikrai ne nuo partnerio bučinio ar kartu ragautos ledų porcijos“, - juokauja Sveikatos biuro specialistė D. Gedminienė.
Kitas daugybės vasaros nemalonių šaltinis – nešvarios rankos ir traumos, kurios dažniausiai įvyksta sporto mėgėjams. Šiek tiek dažniau nukenčia vaikai ir paaugliai. Reikėtų labiau pasirūpinti apsauga – naudoti ryškias liemenes ir šalmą.
Pavojinga netekti skysčių
Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, kartu su prakaitu netenkama svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų, todėl labai svarbu tinkamai apsirengti. „Vasarą reikėtų riboti fizinį aktyvumą būnant saulėje. Per karščius būtina gaivintis dažniau nei apima troškulys – skysčius reikia gerti nuolat, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ištrokšite. Pajutus, kad žmogus perkaito, reikėtų pereiti į vėsesnę vietą, dėti šaltus kompresus, ledą stambiųjų kraujagyslių projekcijoje – ant pakinklių, kaklo, rankų per alkūnės linkį, pažastų, kirkšnies ar apipurkšti vandeniu arba gaivinti vandenyje sudrėkinta kempine. Perkaitusiam žmogui geriausia duoti atsigerti vandens, kad būtų sugrąžintas skysčių trūkumas. Jei žmogus prarado sąmonę – jį būtina kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą“, - pasakoja D. Gedminienė.
Dar pavojingesnis už perkaitimą yra saulės smūgis.
„Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, įšyla galvos smegenų dangaluose esančios kraujagyslės, jos plečiasi, didėja intrakranijinis spaudimas ir dėl to vystosi smegenų hiperemija, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti galvos smegenų funkcija, todėl ištikus Saulės smūgiui, svarbi pirmoji pagalba.
Skubiai neškite nukentėjusįjį į pavėsį.
Paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite.
Ant kaktos uždėkite šaltą kompresą (sudrėkintą vandenyje audeklą arba rankšluostį). Skubiai kreipkitės į medikus.
Pavojus – įgėlus vabzdžiams
Lietuvoje dažniausiai gelia ar kanda uodai, vapsvos, bitės, skruzdės ir mašalai.
Pasak D. Gedminienės, pavojingiausi yra vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai, nes gali sukelti stiprią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką, pavojingą gyvybei.
„Bendriems įkandimo požymiams būdingas šaltkrėtis, pakilusi temperatūra, galvos svaigimas, pykinimas. Šių vabzdžių įkandimo vieta patinsta, joje gali būti matomas vabzdžio paliktas geluonis. Asmenims, jautriems vabzdžių nuodams, ištinsta lūpos, gerklė, veidas, gali tinti vidaus organai, žmogus gali pradėti vemti. Dažnai būna kvėpavimo takų spazmų, gerklų patinimų, dėl to pradedama dusti. Nukritus kraujospūdžiui, sutrinka sąmonė. Nukentėjusįjį ištinka anafilaksinis šokas, kuris negydomas gali baigtis mirtimi“, - apie galimus pavojus įgėlus vabzdžiams pasakoja D. Gedminienė.
Pasak medikų, pasitaiko ir pavėluotų alerginių reakcijų, kurios pasireiškia tik po kelių dienų. Pavojingiausios įgėlimo vietos yra kaklas ir veidas. Jei įkandimas pasireiškia tik paraudimu, niežėjimu, pakanka vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Ant įgėlimo vietos reikėtų pridėti ledo, įvynioto į audinį. Tai ypač efektyvu, jei savo skystį išskyrė skruzdėlė. Jei įgeltą vietą tik skauda, paraudimas ir patinimas nedideli, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia.
Pasak D. Gedminienės, jei po vabzdžio įgėlimo pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmų, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmų, viduriavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Keliaujant į gamtą reikėtų pasirūpinti vaistinėse parduodamais repelentais, kurie atbaido vabzdžius.
„Kiekvieno mūsų pareiga – užtikrinti saugų ir laimingą vaikų gyvenimą, ypač skaudu, kai nelaimingų atsitikimų metu sužalojami ar žūsta vaikai. Suaugusieji turėtų elgtis atsargiau ne tik keliuose, bet ir nepalikti vaikų be priežiūros prie vandens, juk kartais reikia tiek nedaug, kad išvengtume nelaimės“, - pasakoja D. Gedminienė.
