Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) per pirmą šių metų pusmetį gauta apie 2,5 tūkst. skundų ir pranešimų. Palyginus su praėjusiais metais tuo pačiu metu gautais pusmečio rezultatais, galima teigti, kad situacija beveik nepasikeitė. Išnagrinėjus gautus skundus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė juose keliamų klausimų nepasitvirtino. Gaunamų skundų ir pranešimų skaičius padidėjo neženkliai.

Diana JANUŠAITĖ
Daugiausiai nusiskundimų sulaukiama susijusių su darbo teisės klausimais – jie sudaro beveik 85 proc. visų skundų. Pastebėta, kad per šį pusmetį padaugėjo įdarbinimo, darbo sutarčių keliamų klausimų skaičius. Šią tendenciją galima sieti su ūgtelėjusiu (per 30 proc.) kreipimosi skaičiumi dėl nelegalaus darbo apimties.

Darbuotojai labiau rūpinasi savo saugumu
VDI darbo inspektorių teigimu, dažniausiai skundžiamasi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tokių skundų ir pranešimų, palyginti su praėjusiais metais, gauta 20 proc. daugiau. Manytina, kad tokį elgesį galima sieti su išaugusiu darbuotojų siekiu labiau rūpintis savo saugumu darbe. Žmones domina informacija apie įdarbinimą, darbo sutartis. Jiems kyla klausimų dėl darbo ir poilsio laiko bei darbo užmokesčio.
Per šį pusmetį sulaukta 60 proc. mažiau skundų dėl darbo užmokesčio vėlavimo ir galutinio atsiskaitymo. 40 proc. - dėl mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir nakties darbą. Taip pat sulaukta 40 proc. mažiau klausimų dėl poilsio laiko. Rečiausiai teirautasi dėl darbo laiko ir viršvalandinių darbų. Tokių klausimų sulaukta 30 proc. rečiau nei per praėjusių metų pusmetį.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus, skyriaus vedėjo Zenono Griguolos teigimu, situacija Šiauliuose labai nesiskiria. Per šių metų pirmą pusmetį VDI Šiaulių skyrius gavo 171 skundą ir pranešimą. Ištirtuose skunduose ir pranešimuose buvo keliami 178 klausimai, iš kurių 74 nepasitvirtino. Dažniausiai buvo nagrinėjami skundai ir pranešimai, susiję su darbo teise (įdarbinimas, nelegalus darbas, darbo užmokestis, darbo ir poilsio laikas, darbo laiko apskaita). Palyginti su praėjusiais metais (tuo pačiu laikotarpiu), skundų ir pranešimų statistika iš esmės nesikeitė, šias metais skundų ir pranešimų gauta keletu mažiau.
„Dažniausiai prašymuose keliami klausimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, materialinės žalos atlyginimo, dienpinigių už tarnybinėse komandiruotėse išbūtą laiką išieškojimo, neteisėtos išskaitos iš darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą išieškojimo“, – kalbėjo Z. Griguola.

Siekia išvengti nešališkumo
Palyginti su praėjusiais metais, Darbo ginčų komisijai (DGK) pateiktų prašymų skaičius išaugo 109 proc., t. y. per 2013 m. pirmą pusmetį gauti 98 prašymai, o tuo tarpu per 2014 m. – 205 prašymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 285 str. nuostatomis, DGK nagrinėja individualius darbo ginčus, kai yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
Z. Griguola džiaugiasi sprendimu prie VDI teritorinių skyrių įsteigti darbo ginčų komisijas ir joms perduoti individualių darbo ginčų sprendimą. Pasak jo, taip darbuotojai gali sparčiau ir veiksmingiau dirbti, taip sumažinamos administracinės ir su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. „Dabar darbuotojo ir darbdavio nesutarimas privalo būti išspręstas per vieną mėnesį, t. y., jis nepraranda savo aktualumo, be to, paslaugą valstybė teikia nemokamai. Dar vienas tokios paslaugos privalumas – komisijos dirba trišaliu principu, t. y. sprendimus bendru sutarimu priima darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), darbdavių ir darbuotojų atstovai. Tokia sistema leidžia komisijai dirbti skaidriai, išvengiant bet kokio nešališkumo.“
VDI Šiaulių skyriaus vedėjas Z. Griguola primena, kad DGK prašymus gali pateikti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. „Sklandus darbo ginčo sprendimas priklauso ir nuo paties pareiškėjo. Pirmiausia būtina suformuluoti darbo ginčo esmę, t. y. priežastį, dėl ko kilo nesutarimas, paminėti visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą, bei nurodyti kontaktus asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme nurodytus faktus. Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą, pavyzdžiui, nurodyti prašomą išieškoti pinigų sumą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą ir pan. Labai svarbu kartu su prašymu pateikti dokumentų, patvirtinančių prašyme išdėstytas aplinkybes (darbo sutarties, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kt.), kopijas“, – sakė Z. Griguola.
Paklaustas, ką mano apie situacijas, kai susidūrę su darbo pažeidimais darbuotojai tyli, VDI inspektorius atsakė: „Patarčiau netylėti, būti aktyvesniems ir naudotis įstatymo suteikta teise ginti pažeistus interesus.“