Atliekų tvarkymo sistemoje Valstybės kontrolė po atlikto audito rado netvarką. Aplinkos ministerija tikina, kad apie problemas žinojo prieš pusmetį.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Algirdas BALKYS
Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje – netvarka, tokias išvadas pateikė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Aplinkos ministerija, atsakinga už šią sistemą, teigia, kad problemos žinomos ir yra tvarkomos. Tačiau kaip rodo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo pavyzdys – nors problemos žinomos, bet nepanašu, kad būtų skubama jas spręsti.
Auditas atskleidė problemas
Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, turinčių užtikrinti darnią atliekų tvarkymo sistemos veiklą. Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, turėtų būti vengiama jų susidarymo, o neišvengiamai susidarančios atliekos turėtų būti paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar regioninės atliekų tvarkymo sistemos užtikrina tinkamą atliekų tvarkymą regionuose.
„Auditas parodė, kad regioniniuose atliekų sąvartynuose vis dar šalinamos netinkamai išrūšiuotos komunalinės atliekos, savivaldybėse nepakankamai išvystytos antrinių žaliavų surinkimo ir nesukurtos biologiškai skaidžių atliekų atskyrimo ir perdirbimo sistemos, skiriasi regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos ir atsakomybė, savivaldybės taiko skirtingas atliekų tvarkymo ir atsiskaitymo sistemas. Ši situacija rodo, kad Lietuvai būtina imtis priemonių išspręsti atliekų tvarkymo problemas“, – išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Gali sulaukti sankcijų
Audito metu paaiškėjo, kad veikiančios atliekų tvarkymo sistemos neskatina naudoti ir perdirbti atliekų. Ne visur yra sudarytos galimybės rūšiuoti atliekas atskiriant antrines žaliavas ir kitas perdirbimui tinkamas atliekas. Taip pat nustatyta, kad šalyje nepakanka priemonių biologiškai skaidžioms atliekoms atskirti, o mechaninio biologinio apdorojimo projektus vėluojama įgyvendinti, todėl Lietuvai neįvykdžius biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduočių gali būti pritaikytos ES sankcijos.
Atliekų tvarkymo sistemos sunkiai valdomos ir kontroliuojamos, o jų veiklos rezultatai – nepalyginami, nes priklausomai nuo savivaldybių priimtų sprendimų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų iniciatyvos, labai skiriasi centrų veiklos pobūdis, funkcijos, atsakomybė ir veiklos rezultatai. Dalis savivaldybių nežino ir nekontroliuoja, kiek asmenų jų teritorijoje turėtų mokėti įmokas už atliekų tvarkymą. Taip pat trūksta informacijos apie susidariusias, surinktas, sąvartynuose pašalintas komunalines atliekas ir jų sudėtį, todėl gali būti priimami nepagrįsti strateginiai sprendimai.
Neaiški apskaita
Atsiskaitymo už atliekų tvarkymą sistema regionuose taip pat neskatina mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekio. Palyginus rinkliavų ir tarifų sistemas nustatyta, kad savivaldybės, pasirinkusios tarifų atsiskaitymo sistemą, turi mažiau įtakos paskirstant įmokas už atliekų tvarkymą nei savivaldybės, taikančios rinkliavas, o daugelyje savivaldybių įmokų už atliekų tvarkymą dydis nebuvo siejamas su faktiniu atliekų kiekiu.
Be to, dalyje regionų nežinomos faktinės atliekų tvarkymo sąnaudos, taigi nėra galimybės palyginti, kiek atliekų tvarkymas kainuoja skirtinguose regionuose, o savivaldybės ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai negali kontroliuoti ir daryti įtakos faktinėms atliekų tvarkymo sąnaudoms. Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar veikia principas „teršėjas moka“ ir ar nesudaromos prielaidos atliekų tvarkymo veikla užsiimančioms įmonėms gauti pelną gyventojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita.
Vilkina sprendimus
Aplinkos ministerija, siekdama gerinti atliekų tvarkymo sistemą, dar šių metų pradžioje identifikavo esminius trūkumus ir problemas, kuriuos reikia spręsti pirmiausia. „Valstybės kontrolės išvados dėl atliekų tvarkymo mūsų nenustebino. Tiesą sakant, Aplinkos ministerija jau metų pradžioje šias problemas buvo įsivardijusi ir ėmėsi veiksmų joms spręsti. Teisės aktai parengti. Dalis jau įsigaliojo, dalis dar laukia pritarimo Seime, bet situacija jau visai netrukus turėtų pradėti keistis į gerąją pusę“, - pranešime spaudai cituojamas aplinkos viceministras Almantas Petkus.
Tačiau kaip rodo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) pavyzdys – problemos žinomos, bet jų neskubama spręsti. ŠRATC vėluoja įsirengti atliekų išrūšiavimo liniją dėl „Snoro“ banke po bankroto įšalusių pinigų, kuriuos skyrė Aplinkos ministerija per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Tačiau iki šiol niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės, kam šie pinigai priklauso – agentūrai ar ŠRATC. Pavasarį viceministras A. Petkus susitikimo su ŠRATC dalininkais metu pareiškė ultimatumą įgyvendinti projektą vienu etapu, o po posėdžio kai kurie dalininkai (apskrities savivaldybių merai) išsakė nuomonę, kad ministerija turėtų reaguoti kitaip. „Pasijutom šantažuojami. Šioje situacijoje Aplinkos ministerija turėtų reaguoti kitaip. 13 mln. litų avansą į banką „Snoras“ pervedė jos kuruojama Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tačiau kaip matome, ministerija to nenori pripažinti“, - tą kartą teigė Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė.
