Šią savaitę – paskutiniosios dienos, kai galima teikti pastabas dėl projekto „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos. Išvados kol kas kelis metus aktyviai veikusios Panevėžio naudai, o Šiaulių valdžia sukruto tik paskutiniais mėnesiais. Tačiau panašu, kad valdžia miesto ir regiono ateitį sieja ne su Vakarų Europa, bet su Rytų kaimynais.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Sukūrė darbo grupę
Įgyvendinus tarptautinį projektą „Rail Baltica“, geležinkelio magistralė turėtų sujungti penkias Europos valstybes. Iš pradžių planuota šią vėžę tiesti pro Šiaulius, tačiau, kaip buvo skelbta anksčiau, Panevėžio miesto valdžia dar 2009 m. aktyviais veiksmais ėmė siekti, kad vėžė būtų tiesiama pro jų regioną, aplenkiant Radviliškį ir Šiaulius. Kaimynai aktyviai dirba ir toliau, o Šiaulių valdžia iš letargo miego atsibudo tik neseniai.
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius rugsėjo pabaigoje į pirmąjį posėdį sukvietė darbo grupę europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimui pro Panevėžį remti ir susijusiems klausimams spręsti. „Kalbėjome apie europinės vėžės „Rail Baltica“ naudą miestui bei regionui, apie atsirandančias problemas, ekonomiškai efektyvius jų sprendimo būdus ir priemones, kaip įtikinti šalies vadovus apsispręsti tiesti geležinkelio vėžę pro Panevėžį“, - pranešime spaudai cituojamas meras. Darbo grupė nusprendė rekomenduoti Savivaldybės administracijai rengti galimybių studiją dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės įtakos Panevėžio vystymuisi, naudos verslui ir gyventojams. Studija parodys ir numatomų krovinių pervežimo kiekius.
Estai palaiko Panevėžį
Panevėžio miesto meras vakar priėmė Estijos ambasadorių Lietuvoje J. E. p. Toomą Kukką. Susitikime dalyvavo mero pavaduotoja Regina Eitmonė, administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė ir mero patarėjas Petras Luomanas. Susitikime diskutuota ir apie europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, skelbia Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius. „Estijos ambasadorius informavo mus, kad jie pritaria siūlymui geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ tiesti pro Panevėžį. Esame jiems dėkingi už paramą, kurią pažadėjo teikti savivaldybių, šalies ir Europos mastu“, - cituojamas meras V. Satkevičius.
Estijos ambasadorius pasidžiaugė, kad Panevėžys – labiausiai estams žinomas miestas, nes jį pravažiuoja keliaudami į Vilnių. Be to, pats ambasadorius gimęs netoli Panevėžio miesto partnerio Rakverės. „Rail Balticą“ mes įsivaizduojame kaip greitąją vėžę, kuri palengvins gyventojų susisiekimą su Vakarų Europa. Tikimės, kad maršrutas iš Talino sieks Piarnu, Rygą, Panevėžį, Kauną ir Varšuvą. Ši vėžė ekonomiškai naudinga tik tuo atveju, jei pagreitins susisiekimą. Be to, tada verslininkai galės pigiau pristatyti savo produkciją Vakarų Europai, jų gaminiai taps konkurencingesni Vakarų rinkose“, - sakė Estijos ambasadorius.
Veikia vangiai
Geležinkelio vėžė iš Lietuvos turėtų kirsti Latvijos sieną – priklausomai nuo to, kuris variantas (Šiaulių ar Panevėžio) bus pasirinktas, sienos kirtimo taškas bus skirtingose vietose. Viešų posėdžių metu buvo išsakytos mintys, kad latviams šis klausimas nėra aktualus. Redakcijos žiniomis, Latvija dar nėra atlikusi SPAV ir galimai laukia sprendimų iš Lietuvos pusės. Tačiau kaip matyti, Estija šiems procesams skiria daugiau dėmesio ir Panevėžiui kol kas pavyko į savo pusę palenkti ne tik savo šalies, bet ir kitos šiame projekte dalyvaujančios šalies aukštus pareigūnus.
Tuo tarpu Šiaulių miesto valdžia ne tik į viską reaguoja vangiai (prieš keletą savaičių vykusiuose svarstymuose buvo iškeltas klausimas „Kur mes buvome anksčiau?“), bet ir iki šiol dirba lėtai. Šiaulių miesto tarybos nariai tik po dešimties dienų iš Savivaldybės sekretoriato sulaukė rašto, kurį miesto merui bei Vyriausybės atstovams siuntė SPAV ataskaitą rengianti švedų kapitalo bendrovė „Sweco“. Rašte paaiškinama pozicija dėl projekto ir atsakoma į klausimus. „Gaila, bet vėl informacija pateikiama vėluojant. Matyt, miesto merui buvo priežasčių rašto nerodyti Tarybos nariams“, - stebėjosi Šiaulių miesto tarybos narys Aurimas Nausėda.
Ateitį sieja su Rytais
Šiaulių miesto valdžia SPAV ataskaitos rengėjams buvo pateikusi pastabas, kad rengėjai „pamiršo“ Šiaulių oro uostą bei greta planuojamą Viešąjį logistikos centrą. Pastarąjį projektą miesto valdžia siekia įgyvendinti savo jėgomis, kai kitus šalyje planuojamus VLC rengia valstybinės su krovinių pervežimu dirbančios įmonės ir savivaldybės įvardijamos tik kaip partnerės. „SWECO“ į pastabas atsakė, kad Šiaulių VLC gali būti svarbus objektas, įgalinantis pasinaudoti „Rail Baltica“ galimybėmis, bet šis objektas – dar nepastatytas. Ataskaitos rengėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad remiantis galimybių studija, Savivaldybė pagrindinius krovinių srautus sieja su Rytų-Vakarų koridoriumi. Tai patvirtino ir faktas, kad iš Šiaulių VLC planuojama „rusiška“ vėžė („Rail Baltica“ yra europinio standarto – keliais centimetrais siauresnė nei „rusiška“).
„Tai yra didžioji Šiaulių bėda ir gėda. Logistikos centras daromas iš anksto žinant, jog geležinkelio vėžė neis pro miestą, o plėtros plane apgaudinėjami žmonės ir miesto Tarybos nariai. Viskas daroma atbulomis rankomis. Kroviniai per Panevėžį paliks Lietuvą ir tas Logistikos centras bus menkai reikalingas. Kaip iš Panevėžio ir kodėl konteineriai turėtų važiuoti į Klaipėdos uostą? Atsakymas – niekaip. Iš Radviliškio ir Šiaulių važiuotų“, - įsitikinęs Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
