Šiaulių miesto savivaldybės administracija, panašu, vis dar sunkiai vaduojasi iš senų įpročių ir jaučia nostalgiją praėjusiems laikams. Toks įspūdis susidaro pasižiūrėjus, kokį sprendimo projektą valdininkai neseniai teikė tvirtinti miesto politikams. Priėmus sprendimą, gyventojai būtų grįžę bent penkiasdešimt metų atgal – iš gyventojų žemės sklypai būtų paimami neatlygintinai, jei sklypo prireiktų valdininkams.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Paimtų neatlygintinai
Šiaulių miesto savivaldybės taryba birželio pabaigoje vykusiame posėdyje turėjo spręsti, ar įpareigoti Miesto infrastruktūros skyrių „išduodant visas teritorijų planavimo sąlygas nustatyti reikalavimą, kad esant Šiaulių miesto savivaldybės poreikiui (kai planuojamojo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas), turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti“.
Kitais žodžiais tariant – prireikus Savivaldybė galėtų iš šiauliečių neatlygintinai paimti jų turimą žemės sklypo dalį, kad per tą sklypą būtų nutiesta gatvė. Miesto biudžete švilpauja vėjai, tad nereikėtų tikėtis, kad valdininkai norės ir išgalės privačią žemę visuomenės reikmėms išpirkti.
Sukėlė daug klausimų
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu pranešėjai, Šiaulių miesto vyriausiajai architektei Rasai Budrytei politikai negailėjo klausimų ir pastabų. Tarybos narys Artūras Visockas atkreipė dėmesį, kad sprendimo projekte numatyta tiesiant gatves privačią žemę paimti neatlygintinai, tačiau prieš keletą metų priimtame sprendime yra numatyta, kad tiesiant gatves reikalinga žemė iš privačių gyventojų būtų išperkama. „Po šimto metų, kai būsim turtingi kaip švedai, bus galima reikalingas žemes išpirkti. Turėtų būti numatyti abu atvejai“, - į šias pastabas atsakė R. Budrytė.
Tarybos narys Algimantas Beinoravičius atkreipė pranešėjos dėmesį, kad Seime tą pačią dieną buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisos ir klausė, ar neteks po to koreguoti šio Tarybos sprendimo. Į tai pranešėja R. Budrytė atsakė lakoniškai: „Iš principo gali būti, mes vadovavomės Vilniaus pavyzdžiu. Nežinau, kokia paskutinė įstatymo redakcija išeis“.
Paslėpta nacionalizacija
Kiti miesto politikai rėžė be užuolankų – ankstesni teritorijų planavimo dokumentai parengti netinkamai, o šis sprendimas įstumtų Savivaldybę į teismus. „Šis dokumentas atsiranda kaip praeities planavimo dokumentų rengimo klaidų pasekmė. Man jis primena prievartinę nacionalizaciją, paslėptą. Ką reikės daryti, jei sklypų savininkai nesutiks su tokia nacionalizacija? Neabejoju, vienokia ar kitokia rezistencijos forma atsiras, gal net ieškiniai teisme“, - be užuolankų kalbėjo vienas Tarybos narys.
Tačiau valdininkai taip dažnai bylinėjasi dėl savo sprendimų teismuose, kad tai jų jau turbūt nebegąsdina. Visai neseniai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius išsakė mintis, kad dėl savo įsakymų mieliau bylinėsis teismuose ir tokia praktika jam yra racionalesnė, o R. Budrytė į politikų pastabas tada atsakė irgi panašiai: „Teisminiai ginčiai neišvengiami kai kuriais atvejais. Turime tokią praktiką“. Vis dėlto valdininkams miesto politikų įtikinti nepavyko – sprendimo projektas buvo atidėtas.
Sukėlė nerimą
Žemės savininkų atstovai tokius valdininkų bandymus įteisinti privačios žemės paėmimą neatlygintinai visuomenės reikmėms pavadino grįžimu į praeitį, kai iš turinčių žemės žmonių ji būdavo atimama per prievartą. „Anksčiau turėjai žemės, ją paimdavo, o patį savininką išveždavo. Dabar irgi norima panašiai pasielgti. Žmonės turi žemės, ji buvo jiems sugrąžinta, bet ją vėl norima atimti. Ne vienas savininkas kreiptųsi dėl to į teismą“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė Evaldas Danilovas, Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Svarstant įstatymo projektą Seimo komitetuose, šios pretenzijos įstatymo rengėjams buvo išsakytos, panašu, kad į jas buvo atsižvelgta. „Pagal naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją detaliuosius planus ir tik kvartalams galės daryti išimtinai tik savivaldybės arba įgaliotos valstybės institucijos, servitutai neatlygintini įmanomi tik jei to sklypo savininkai sutiks, jei ne, tokiu atveju turi būti numatytas kompensavimo mechanizmas, kaip vienas iš variantų galėtų būti svarstomas atleidimas tam tikram laikotarpiui nuo žemės mokesčio“, - teigė LŽSS Vilniaus skyriaus narė Rasa Bimbirienė.
