Valdžios spindesys ir skurdas
Tuo metu, kai Šiauliuose uždarinėjamos mokyklos, o Savivaldybės įstaigų darbuotojai „pradžiuginami“ naujiena, kad gruodžio atlyginimus gaus kitų metų sausį, Šiaulių miesto valdžia rimtai prakalbo apie du šiauliečių gyvenimą ženkliai pagerinsiančius projektus: blizgančio gaublio pastatymą priešais Turizmo ir informacijos centrą ir „Šaulio“ skulptūros perauksavimą.
Skundžiamasi, kad ištuštėjusioms mokykloms šildyti nėra pinigų, todėl šią žiemą jos bus nešildomos – akivaizdu kas iš tų mokyklų liks po žiemos. Tačiau meniniam akcentui – žemės gaubliui su keliomis planetomis – labai lengvai surandama kosminė pinigų suma, didesnė nei buvo sumokėta už „Aušros“ skulptūrą.
Beje, pastaroji buvo pastatyta stumiant tam pačiam Šiaulių merui Justinui Sartauskui, kai jis dar dirbo vienu iš Savivaldybės administracijos vadovų. Šiauliuose jau juokaujama, kad J. Sartauskas kiekvieną savo darbo Savivaldybėje kadenciją bando įamžinti pastatydamas skulptūrą.
Daug nepasiginčysi – „Aušrą“ tikrai pastatė. Nors vieniems šiauliečiams jos veidas atrodo panašus į liberalcentristo Vaclovo Vingro, šiuo metu dirbančio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Kitiems „Aušra“ iš veido primena buvusią miesto Tarybos narę, buvusią konservatorę Ireną Vasinauskaitę. O gal jie visi trys vienas į kitą panašūs?
Kai dizaineris Vilius Puronas prie Šiaulių arenos pastatė skardinę kompoziciją „Penktasis kėlinys“, mieste iš karto pasklido kalbos, esą dizaineris su iškeltu kamuoliu rankoje stovinčio sportininko veidą tyčia sukūrė kažkuo panašų į J. Sartausko, kad gautų jo leidimą pastatyti prieštaringų vertinimų sulaukusį naująjį savo kūrinį viešoje vietoje.
Dabar jau aišku, kad tai nebuvo tiesa, nes Justiną Sartauską įamžinantis sportininkas mažų mažiausiai turėtų spindėti bronza, dar geriau – auksu, o ne cinku. Panašiai, kaip spindės be konkurso ruošiamas statyti kelis šimtus tūkstančių litų kainuosiantis meninis gaublio akcentas. Panašus į tą, kuris stovi Latvijos Ventspilio miesto parke. Tik ten gaublys taip neblizga ir turbūt tiek daug nekainavo.
Tarp Ventspilio ir Šiaulių yra ir daugiau skirtumų. Į Latvijos uostamiestį plūsta Lietuvos ir kitų šalių turistai, kad pasižiūrėtų, kaip atrodo pavyzdingai tvarkomas miestas, garsėjantis įspūdingomis gėlių kompozicijomis, visą miestą nusėjusiomis šmaikščiomis karvių skulptūromis, išpuoselėtais parkais bei gatvėmis ir šaligatviais, kurie iškloti margaspalvėmis trinkelėmis.
Šiauliuose gėlės šiek tiek padoriau žydi tik skverelyje po Savivaldybės langais, o kalbėti apie vicemerės Daivos Matonienės išliaupsintą kalinių įrengtą gėlyną ant kalnelio priešais „Elnio“ fabriką turbūt net neverta, nes važiuojant gatve pro nenupjautą žolę jo beveik nesimatė. Šiaulių miesto parkai jau seniai tapę valdžios gėda, nes nei dalgio mato, nei grėblio, nei šeimininko dėmesio sulaukia.
Mūsų gatvės ir šaligatviai – tarsi „ubagynas“. Iš užsienio atvažiavę svečiai stebėjosi: „Niekaip nesuprantam, kaip tos jūsų moterys sugeba apsiavusios aukštakulnius praeiti tokiais šaligatviais ir nenusilaužti kojų. Čia reikia nufilmuoti ir įkelti į internetą“.
O miestą turinti reprezentuoti centrinė aikštė kaip buvo, taip ir liko raudonoji, nors nuo sovietmečio pasikeitė bene penkios, o gal ir šešios miesto valdžios. Ir oficialus aikštės pavadinimas. Po kiekvieno lietaus šiauliečiai centrinėje aikštėje maklinėja po purvyną, nes jeigu aikštę bandytų kirsti eidami kita Aušros alėjos puse, palei Šiaulių kolegiją, nusisuktų sprandą užkliuvę už kyšančių metalinių armatūrų.
Yra manančių, kad Ventspilio gatvės ir šaligatviai blizga dėl to, kad vienas iš merų buvo susijęs su trinkeles gaminančia įmone – esą jis, o gal jo giminės buvo šios įmonės savininkai. Todėl miestas ir investavo į trinkeles.
Gaila, kad mūsų meras neturi trinkelių kombinato, galbūt todėl miestas dešimtis milijonų litų ir užkasa į Zoknių plynlaukius. Sako, kažkas prekiauja vamzdžiais, kurie buvo užkasti tuose laukuose. Tam žmogui tikrai pasisekė. Ir labai gaila, kad tas žmogus neprekiavo trinkelėmis.
Nežinia, iš ko medžiagas pirko Zoknių grioviakasiai, tačiau renovuojant mokyklas statybininkai labai dažnai medžiagas perka iš vadinamųjų „paksininkų“ lyderio Šiauliuose, miesto Tarybos nario Vidmanto Japerto vadovaujamos asociacijos įmonių. Žinant šiuos keistus sutapimus kyla noras užsakyti Mišias už tai, kad milijonierius V. Japertas pagaliau pasistatytų asfaltbetonio gamyklą ir pradėtų „kepti“ šaligatvių trinkeles. Galbūt tada valdžia milijonus nustos laidoti laukuose, o padarys kažką iš tikro gero ir miestiečiams.    
Nuomonę, kad pati miesto valdžia jau „nurašė“ Zokniuose dirvonuojantį pramonės parką, perša ir šią savaitę vykusio mero J. Sartausko susitikimo metu su Belgijos ambasados verslo misijos atstovais gvildentos temos. Anot Savivaldybės atstovės spaudai, svečiai aplankė „Šiaulių energiją“, „Tauro televizorius“, „Saldą“, Verslo inkubatorių, domėjosi durpes kasančia įmone. Ir nė žodžio – apie Pramoninį parką.  
Užtat visą pastraipą savo pranešime Savivaldybės atstovė skyrė aptarti Šiauliuose gaminamų saldainių skoniui. Svečiams ir miesto valdžiai skanaujant Šiauliuose pagaminto šokolado produkciją, anot Savivaldybės atstovės, svečiai šypsojosi sakydami, jog kokybiškiausi saldainiai gaminami yra iš belgiško šokolado žaliavos, o meras jiems pritarė patvirtindamas, jog Šiauliuose esantis saldainių fabrikas tokią ir naudojantis.
Jeigu jau Savivaldybės atstovė taip smulkiai aprašė šokolado degustavimo metu vykusius mero pašnekesius su verslo misijos atstovais, tai turbūt tikrai nebūtų praleidusi rimto pokalbio apie Pramoninį parką, jeigu toks pokalbis būtų vykęs...
O gal imkim ir pastatykim Šiauliuose Auksinio asilo skulptūrą! Ką ten vieną – statykim visą kaimenę Auksinių asilų. Nešienautuose miesto skveruose tikrai pramis, badu nenudvės. Be to, šiek tiek skirsis nuo Ventspilio skveruose „besiganančių“ karvių skulptūrų. Ir į temą bus pataikyta.