Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas it orakulas nuspėjo konkurso rezultatus dar iki tol, kol buvo atplėšti vokai su pasiūlymais.
Redakcijos archyvo nuotr.
Benas RUDYS
Šiaulių valdininkai konkursų rezultatus ir ateitį spėja tiksliau už orakulus. Mieste tęsiantis statybų skandalų virtinei Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas nepajėgė įtikinamai paaiškinti, kaip nuspėjo „Romuvos“ pagrindinės mokyklos renovavimo konkurso rezultatus dar prieš atplėšiant vokus.
Po konkurso pabrango
Vakar po audringos diskusijos Šiaulių miesto taryba balsų dauguma „Romuvos“ pagrindinei mokyklai renovuoti papildomai skyrė pusketvirto šimto tūkstančių litų. Paaiškėjo, kad po viešo konkurso statybos darbai gerokai pabrango.
Mokyklai renovuoti iš ES fondų skirti trys milijonai litų, milijoną litų pridėjo Šiaulių savivaldybė, o Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė dar porą šimtų tūkstančių litų. Tačiau pasibaigus konkursui paaiškėjo, kad statybininkai užsiprašė žymiai daugiau nei buvo suskaičiuota.
Seniau po konkursų darbai atpigdavo mažiausiai trečdaliu.
Vedėjas „atspėjo“ rezultatus
Dar prieš atplėšiant „Romuvos“ pagrindinės mokyklos statybos darbų rangos konkurso dalyvių vokus Šiaulių miesto tarybos nariams buvo įteiktas sprendimo projektas su aiškinamuoju raštu. Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo E. Vaičeliūno pasirašytame aiškinamajame rašte „nupiešta“ prognozė, kad po konkurso papildomai reikės pinigų.
„Sprendimo projekto teikimo metu dar nėra atplėšti konkurso vokai, pagal kuriuose esančius pateiktus pasiūlymus bus galima tiksliai įvardyti nenumatytiems darbams reikalingą lėšų sumą. 600 tūkstančių litų yra preliminari suma“, - teigiama aiškinamajame rašte. Šią sumą prašoma numatyti ateinančių metų biudžete.
Atplėšus vokus paaiškėjo, kad E. Vaičeliūno prognozės pataikė į dešimtuką.
Kokiu stebuklingu būdu valdininkui pavyko atspėti konkurso rezultatus? E. Vaičeliūno atsakymai politikams sukėlė šypseną. Valdininkas aiškino, esą už tokią sumą bus remontuojama kita mokykla. Pastaba, kad nenumatytiems darbams prieš skelbiant konkursą numatoma iki 10 procentų lėšų, liko be komentaro. Politikai leido suprasti, kad E. Vaičeliūno paaiškinimais netiki.
Suma sumažėjo po „pirties“
Pastaba, kad pavyko „nuderėti“ apie du šimtus tūkstančių litų, neliko nepastebėta. Savivaldybės administracijai liejosi priekaištai ir įtarimai, kad komitetuose skelbdami prašomas pinigų sumas valdininkai tikrina politikų reakcijas. Jeigu reakcija neigiama – suma sumažinama, kaip nutiko ir pastarąjį kartą po Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje užkurtos pirties.
Tąkart klausimais užverstas valdininkas raudo, karščiavosi ir atsiprašinėjo už karščiavimąsi. Tačiau politikai ir tada nesulaukė atsakymų, kodėl neskelbiamas naujas konkursas, o prašoma papildomų lėšų. Ironizavo, kad Statybos skyrius labai tiksliai suskaičiuoja ES pinigais remiamą darbų dalį, o finansuojamus iš Savivaldybės biudžeto skaičiuoti nesiseka.
„Pasaulio pabaiga“ - 2012-aisiais
„Ar neatrodo, kad patikėjote, jog 2012 metais bus pasaulio pabaiga ir pinigų daugiau niekam nebereikės. Ar neatrodo, kad jums trūksta kompetencijos, kadangi vis prasiskaičiuojate“, - Tarybos posėdyje nuskambėjo viešas klausimas Statybos skyriaus vedėjui E. Vaičeliūnui. Priminta, kad jau kelintą kartą statyboms pinigų prašoma iš ateinančių metų biudžeto.
„Kompetencijos pakanka, pinigų – ne“, - atsikirtinėjo valdininkas. O jį karštai palaikė ir meras Justinas Sartauskas. Pastarasis vakar teigė, kad pinigų bus skolinamasi, jeigu ateinančių metų biudžete nepakaks valstybės biudžeto dotacijos.
Laimėjo ta pati bendrovė
Kaip jau buvo skelbta, „Romuvos“ pagrindinės mokyklos pastatą renovuos bendrovė „Rotonda“, kuriai be konkurso patikėta remontuoti ir buvusios „Šventupio“ mokyklos pastatą. Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariai suskaičiavo, kad vieną elektros „rozetę“ čia įrengti kainuos apie du tūkstančius litų.
Dėl to, kad Statybos skyriaus vedėjas E. Vaičeliūnas nepateikė laiku informacijos apie vykstančias derybas, jo elgesys įvardytas neetišku. „Tai jūsų nuomonė“, - atsikirto valdininkas, kurio ne kartą prašyta nesinervinti. „Atsiprašau už karščiavimąsi“, - atsiprašė jis.



