Mykolas DEIKUS

Štai jums provincijos vaizdelis. Ant Salduvės kalno į Rytus rodo Amžinojo Prezidento skulptūra. Ant peties – valdžios lovy prisilesęs, riaugėjantis plunksnuotis, desperatiškai imituojantis plėšrų padarą.

Spaliukai atneša gėlių, o pionieriai saliutuoja iškilmingoje rikiuotėje.

Pionierių  vadovė Daiva su dviem baltais bantais skanduoja priesakus amžinajam vadui.

“Renovacija... modernizacija... acija... piniginių kastracija...”- atsiliepia išparceliuoto parko pušelės, kur ne kur apykreivės likusios.

Ant kelmo prichvatizuotame pušyne raudongvaizdikiai segasi rožes ir suka į politinę  kairę. Į kairę – vyriškas bruožas. Anksčiau – dažniau, dabar – rečiau. Potencialas nebe tas, parakas sudrėkęs, bet šnypščia dar labai elegantiškai. Kol liežuviai dar nekabo ir iltiniai blizga – vyrai.

Iltiniai –  tai konkurentų arterijoms pritaikyti. Subalansuoti priešams, bet tinka ir saviškiams. Savas ar svetimas – koks skirtumas, visi jie priešai prie lovio.

Pora ant bruko pasimetusių valstiečių nebežino, kur sukti ienas. Jiems į Vakarus norėjos, o JI liepė – į Rytus. Tai nuėjo į miesto turgų ir parsidavė už bulvių maišą. Šernas už bulvių maišą neimtų, bet provincijos valdžiukė ima visus, kas kruta. Svarbu, kad sutartinai krutėtų. Ir kriuksėtų.

Bulvėmis sumokėjo prie valdiško prekystalio pasturgalius suglaudę piliečiai be aiškios orientacijos. Tai – į centrą, tai – į  dešinę, bet amžinai – į idėjinį ir politinį  nulį. Norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada.

“Į banką lygiuok!” - pasigirsta iš buvusiame pušyne dygstančio betoninio grybo.

Orientacija yra. Ačiū Dievui ir ponui Jonui Bankui.

O kas ten po lapais kruta? A, kažkas beretes slepia, gėdingai nuraudę. Nuraudo, nuraudo, nuraudo prie lovio begėdžiai partiniai. Nors persiplėšk – ir į banką lygiuotis, ir Amžinajam Prezidentui saliutuoti, ir su raudongvaizdikiais – burnelę kitą padaryti. O svarbiausia – ką Tata ir idėjiniai pasakys.

Et, Tata –  toli, nuodėmė – saldi. O idėjos – ne banko aktyvai.

Ne vaizdelis, o, sakytumei, pavasarinės avitaminozės ir pilnaties sukeltas regėjimas. Besitęsiantis jau bemaž du dešimtmečius, kai Sąjūdžio naivuolius pakeitė statybininkai, pardavėjai, bankininkai ir kiti panašūs rotariečiai.

Tačiau iš  valdiško lovio tirščių buriantys orakulai išburs ir išaiškins, kad klystate. Apskritai – šie orakulai mąsto septyniolikinės pusrutuliais. Davė banbonkę, vadinasi, myli, pabučiavo – ar nepastosiu? Bet negali pykti.

Keistas reiškinys. Pakalbėk – protingi žmonės, susikūrę gyvenimą, vaikus užaugino. Bet metus praleido tarp valdžios sienų ir ima elgtis it kokie mažvaikiai, realybėje nebesusigaudantys. Antai aktyvūs piliečiai surengė viešą balsavimą miesto aikštėje – kas didžiausias miesto kugelis išrinkti pasiūlė. Išrinko.

Orakulai nei matė, nei girdėjo, bet išaiškino, kad balsavimo lapeliuose tik kugelių pavardės buvo. Juk tauta, žinoma, yra dunduliai netašyti, nežino, nei kas Šiauliuose meras, nei kas jo patarėjai, nei Vyriausybės atstovo-ekspartsekretoriaus nežino, ne ne. Laikraščių neskaito ir tik užsakytas Savivaldybės laidas per kabelinį televizorių žiūri, kur visi geri, nors prie žaizdos dėk. Bet orakulai išaiškino, o kugeliai sėdi dabar ramūs ir savimi patenkinti, tautos mylimi, karštai nubučiuoti. Ir taškas.

Orakulai fantazija nesiskundžia, todėl merui ir visai Miesto tarybai nepalanki Šiaulių pensininkų sąjūdžio surengta apklausa virs dar viena iš daugelio sąmokslo teorijų. Meras ir Miesto taryba nesirūpina miestiečiais? Nesąmonė. Meras ir Taryba nuoširdžiai rūpinasi tautiečiais, o ypač pensininkais. Ar mero uošviai ne pensininkai? Pensininkai. Šimtų tūkstančių jiems iš bankų viso miesto sąskaita neskolina? Skolina. Išvada – Šiaulių meras ir valdančioji dauguma, plius opozicijos vytukai pensininkais labai rūpinasi. Taigi su Dausiškių kapinėmis ir mero uošvių dauguma nesusijusi šiauliečių mažuma visiškai neteisi, kad meras miestu nesirūpina. Ir nepaisant didžiosios mažumos nuomonės, meras geras, o Šiaulių miesto taryba – dar geresnė. 

Kvėpuokite ramiai, lygiai, jaučiate, kaip sunkėja dešinė koja, sunkėja dešinė ranka, po to sunkėja visos galūnės, jaučiatės ramūs, patenkinti... Lengvėjate... Lengvėja piniginė, bet jūs toliau – ramūs laimingi ir patenkinti...