Mykolas DEIKUS

Šiauliai gali išspręsti biudžeto deficito problemą neatleidinėjant iš darbo švietimo įstaigų darbuotojų, tačiau stinga valdžios iniciatyvos. Dešimtmetį brandinama idėja Šiaulių rajono gyvenvietes prijungti prie Šiaulių ir toliau lieka tik kalbomis. Tūkstančiai Šiauliuose dirbančių rajono gyventojų naudojasi miesto švietimo, medicinos paslaugomis, infrastruktūra, tačiau mokesčius moka ne skurstančiam miesto biudžetui, o Šiaulių  rajono savivaldybei.

Labiausiai nuo miesto centro nutolęs rajonas – Rėkyva. Tačiau Ginkūnų gyvenvietė, kuri vos kelios minutės važiuojant automobiliu nuo miesto centro, seniai yra miesto dalis, nors formaliai priskiriama Šiaulių rajonui. Vandenį Ginkūnuose tiekia bendrovė „Šiaulių vandenys“, ginkūniškius šildo „Šiaulių energija“, keleivius veža Šiaulių savivaldybės bendrovė „Busturas“. 

Lygiai taip pat, tik formalios administracinės ribos, nuo Šiaulių skiria Gegužiukų kaimą, Voveriškes, Vijolius ir kt. Voveriškių gyvenvietė, nors ir priklauso Šiaulių rajonui, priskirta Šiaulių miesto Dainų rinkimų apygardai.

„Mažiausiai tūkstantis Šiaulių rajone gyvenančių vaikų mokosi Šiaulių miesto mokyklose. Mokinys krepšelį atsineša, tačiau ūkines išlaidas apmoka miesto biudžetas, pastebi Šiaulių miesto tarybos narys, liberalcentristas Gintaras Karalevičius, siūlantis grįžti prie idėjos dalį rajono teritorijos prijungti prie Šiaulių.

Tarybos nario G. Karalevičiaus žodžiais, apie tūkstantis Šiaulių rajone gyvenančių vaikų mokosi miesto mokyklose. Nors mokiniai „atsineša“ mokinio krepšelį, tačiau Šiaulių rajonas nė litu neprisideda išlaikant miesto mokyklas – mokant komunalinius mokesčius, išlaikant ūkio darbuotojus ir kt.

Pasak G. Karalevičiaus, Ginkūnuose, Kairiuose, Aukštelkėje, Bubiuose ir kt. aplinkinėse gyvenvietėse gyvenantys žmonės dirba Šiauliuose, naudojasi miesto paslaugomis, tačiau mokesčius moka Šiaulių rajono savivaldybei. Politiko žodžiais, prijungiant aplinkines gyvenvietes praturtėtų miesto biudžetas – padidėtų pajamos, surenkamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Jo žodžiais, rajono Savivaldybės centru turėtų tapti Kuršėnai – didžiausias Šiaulių rajono miestas.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas, kaip ir kiti keli Šiaulių politikai, dirba Šiauliuose, nors realiai gyvena Šiaulių rajone (J. Sartauskas gyvena Kurtuvėnų miestelyje). 

Meras pritaria miesto plėtros idėjai, kritikuoja „žiedinės“ savivaldybės, kokia dabar yra Šiaulių rajono, idėją, tačiau neskuba pajudinti bent piršto. 

Sprendimus turėtų priimti Seimas ir Vyriausybė, tačiau, anot mero, šios kadencijos Seimas iki rinkimų nieko nespręsiąs. Nauja vyriausybė bus suformuota iki ateinančių metų sausio. Kitaip tariant, meras turi pasiteisinimą dar metams ne darbais, o tik žodžiais rūpintis miestu.

„Gera idėja. Tačiau tai būtų smūgis Šiaulių rajonui, kuris tikrai priešinsis“, - sako Seimo narys Valerijus Simulik. Politikas sako palaikysiąs idėją Seime, jeigu miesto valdžia suformuluos pasiūlymą. Seimo narys mano, jog perbraižius miesto ribas ir gyventojų pajamų mokesčiu padidinus biudžeto pajamas, būtų išspręsta daugelis problemų, tokių kaip švietimo įstaigų finansavimas, kurios sprendžiamos paprasčiausiu būdu – atleidžiant žmones iš darbo. 

„Manau, kad išsispręstų ir rajono gyventojų problemos. Pavyzdžiui, Kairiuose gyvenantys ir Šiauliuose dirbantys žmonės negali net į teatrą nueiti, nes paskutinis autobusas važiuoja iki aštuntos valandos vakaro“, - sako politikas.   

V. Simulik dėl rajono valdžios reakcijos teisus. Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas pripažįsta, kad miestas plėsis, tačiau, jo žodžiais, tai padaryti nebus paprasta. „Mums reikia tik džiaugtis, kad Gyventojų pajamų mokestis įplaukia į Šiaulių rajono savivaldybės biudžetą“, - sako rajono meras. Panašią problemą, rengiant bendrąjį planą, šiuo metu sprendžia ir Kuršėnai, kurie įvardijami kaip galimos būsimosios savivaldybės centras. Anot rajono mero, reikės apklausti ir gyventojus – ar jie nori tapti miestiečiais.