
Nesibaigiančios valdininkų rietenos gabiems rajono vaikams gali užtrenkti Šiauliuose įsikūrusių meno ir sporto mokyklų duris.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Talentingi vaikai ir poilsiautojai kiršina miesto ir rajono valdžią
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės jau ne pirmus metus yra tarsi du ožiai ant tiltelio – nė vienas nesutinkantis nusileisti. Antradienį vykusiame abiejų savivaldybių administracijų vadovų susitikime buvo svarstomi du klausimai, dėl kurių sutarimo savivaldybės neranda ne pirmi metai: kam išlaikyti rajono savivaldybei priklausančiuose vandens telkiniuose besimaudančių poilsiautojų gelbėtojus ir kas turi sumokėti už rajono vaikus, kurie mieste lanko neformaliojo ugdymo mokyklas. Ir šį kartą galutinio sutarimo vadovai nepasiekė. Labiausiai dėl to nukentės vasarotojai ir moksleiviai.
Nesutaria dėl paplūdimių gelbėtojų
Ilgus metus savivaldybės nesutaria, kas turėtų mokėti atlyginimus prie rajono savivaldybei priklausančių vandens telkinių – Bubių jūros ir Pageluvio ežero – vasarą budintiems gelbėtojams. Rajono savivaldybės mero Algimanto Gaubo žodžiais, šiuose vandens telkiniuose mėgsta maudytis ir Šiaulių mieste gyvenantys žmonės, todėl prie gelbėtojų išlaikymo turėtų prisidėti ir miesto savivaldybė. Tuo tarpu rajono savivaldybė finansuotų tik paplūdimių priežiūrą bei tvarkymą.
Su tokiu sprendimu nesutinka Šiaulių miesto savivaldybės administracija. „Rajonui atrodo kitaip, mums atrodo, kad rajonas turėjo pasirūpinti besimaudančiųjų saugumu. Mes juokaujame, argi Vilnius siunčia savo gelbėtojus į Trakus vien todėl, kad vilniečiai maudosi Trakų ežere?“ - lygino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Praėjusiais metais po ilgai trukusių ginčų miesto savivaldybė vis dėlto delegavo gelbėtojus į tris paplūdimius, visam sezonui tai atsiėjo 60 tūkstančių litų. Ne tokie jau dideli pinigai, kai kalbama apie išgelbėtas gyvybes.
Gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?
Linksmai nusiteikę valdininkai kalbėjo, kad gyventojų pasų prie ežerų nesutikrinsi, todėl nesvarbu, kas maudosi už miesto esančiuose telkiniuose, bet priežiūra turi rūpintis savininkai, tai yra rajono savivaldybė. „Mes prižiūrime Rėkyvos ežerą, Talkšos ežerą, todėl neprašome jūsų skirti finansavimo šių telkinių priežiūrai“, - pareiškė miesto meras Justinas Sartauskas.
Bendro sutarimo pasiekti taip ir nepavyko, todėl panašu, kad šią vasarą Bubių jūroje ir Pageluvio ežere išsimaudyti nusprendę vasarotojai gali likti be priežiūros – dėl principinės vadovų dvikovos skęstančiųjų gelbėtojai gali ir nedirbti. Ar per vieną likusį mėnesį vadovams vis dėlto pavyks pasiekti susitarimą, kurio neranda jau keleri metai?
Moksleiviai – galvos skausmas
Antrasis klausimas, dėl kurio vadovai taip pat neprieina kompromiso, yra rūpestis, kas turėtų užmokėti už neformaliojo ugdymo mokyklas lankančių moksleivių ugdymą. Šiauliuose yra net keturios meno mokyklos, ne viena sporto mokykla. Jose mokosi ne tik miesto, bet ir rajono vaikai. Miesto savivaldybės vadovybė nori, kad už rajone gyvenančių mokinių ugdymą finansavimą skirtų rajono savivaldybė. Tokį sprendimą rajono vadovybė pavadino staigmena, nors čia pat jiems buvo priminta, kad apie tai buvo kalbėta dar gruodžio mėnesį, kai buvo svarstomi savivaldybių biudžetai.
Be darbo gali likti mokytojai
Kalbėdami apie finansavimą vadovai vėl prisiminė ekonominę krizę ir nepakankamą biudžetą, tačiau pripažinta, kad rajone situacija yra geresnė nei mieste. V. Damulevičius pareiškė, kad taip yra dėl to, kad rajonas tikslingiau viską skaičiuoja, todėl nuo šiol taip darysiąs ir miestas. Turbūt reikėtų suprasti, kad tas tikslingas skaičiavimas ir bus pradėtas nuo mokinių, atvykstančių į Šiaulius iš rajono, apmokestinimo.
Šiaulių miesto meras J. Sartauskas ėmė gąsdinti apie galimus mokyklų uždarymus, arba klasių naikinimus, kuriose bus per mažas mokinių skaičius. Be darbo liksiantys treneriai ir meno mokytojai... „Apie kokybę mes dabar negalime kalbėti, mokykloms yra svarbu turėti užtektinai mokinių ir tik po to žiūrėti, kurie moksleiviai yra gabūs sportui arba menui“, - kalbėjo miesto meras jau pasiekęs, kad būtų uždarytos kai kurios Šiaulių vidurinės bei gimnazijos. Tačiau jeigu rajono valdžia nesutiks mokėti už rajono mokinius, atvykstančius į miesto neformaliojo mokymo įstaigas, o miestas atsisakys juos priimti, tada mokinių tik dar labiau sumažės.
Prašoma finansuoti tik naujokus
Miesto savivaldybė pateikė pasiūlymą, kad rajono savivaldybė skirtų finansavimą nuo rugsėjo pirmosios mokytis pradėsiantiems moksleiviams. Yra paskaičiuota, kad į miestą iš rajonų atvyksta apie šimtas moksleivių, kurių ugdymas kainuotų maždaug 300 tūkstančių litų, neatsižvelgiant, kuriai savivaldybei priklauso besimokantieji vaikai. Kiekvienais metais moksleivių skaičius būtų kintamas.
Ar rajono Savivaldybė sutiks su šiuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos siūlymu, kol kas liko neaišku, nes susitikimo metu abiejų savivaldybių vadovai nebuvo linkę nusileisti. Ar nenutiks taip, kad, pavyzdžiui, gabiems Meškuičių kaimo vaikams vietoj Šiaulių dailės mokyklos teks lankyti karvių melžimo kursus artimiausioje fermoje, nes pačiuose Meškuičiuose Dailės mokyklos nėra, o miestas vaikų gali nebepriimti?



