
Jei jau Telšių menų inkubatorius su didele sale, šokių bei rūbų modeliavimo studijomis, su beveik įrengtomis dirbtuvėmis Masčio ežero pašonėje nesulaukė menininkų susidomėjimo, tai ko gali tikėtis vaiduokliškas pastatas, Menų fabriku pavadintas?
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Sklinda gandas, kad neskaitlingi nuomininkai bėga iš Telšių menų inkubatoriaus. Iš to inkubatoriaus, kurį Šiaulių valdininkai per patį Menų fabriko projekto kūrimo įkarščio piką rodė kaip pavyzdį ir net buvo surengę ekskursiją projekto šalininkams ir oponentams iš Miesto įvaizdžio darbo grupės praėjusių metų gruodžio pradžioje.
Nepaisant to Šiaulių valdžia toliau planuoja menininkams nereikalingo pastato statybas mieste – valdžiai rankas atrišo teismas.
Tik keturi nuomininkai
VšĮ Telšių menų inkubatoriaus direktorė Palma Urbanavičienė to fakto nepaneigė: iš tiesų vienas nuomininkas inkubatoriuje prabuvo tik keturis mėnesius ir jau persikėlė į kitas patalpas Telšių centre. Bet dar su keturiais menininkais menų inkubatorius esą yra sudaręs nuomos sutartis.
„Vieni jau yra įsikėlę nuo Naujųjų – tai privati šokių mokykla, dizaino studija, pats pirmasis nuomininkas programuotojas, - vardija direktorė ir kartu pripažįsta, kad jos vadovaujamo inkubatoriaus patalpų nuomos kaina menininkams nesanti patraukli.
Nors penkiasdešimt procentų patalpų nuomos kainos, kurią nustatė šios įstaigos dalininkai, finansuoja Telšių savivaldybė iš biudžeto, tačiau ji vis tiek ne mažesnė nei miesto centre esančių patalpų.
Pabėgęs nuomininkas, kuris nenorėjo būti įvardytas, sako, kad ne tik nuomos kaina nulėmė jo pasirinkimą, bet buvo ir kitų priežasčių.
Pirmiausia netenkinusi strateginė Menų inkubatoriaus vieta – vis dėlto miesto pakraštys, o antra, nesulaukta inkubatoriaus palaikymo įvairiais klausimais. Žodžiu, inkubatorius „neinkubavo“ - buvo tik verslui ir menininkams praktiškai rinkos kaina nuomojamos patalpos.
Inkubatorius „pilnai pasiteisino“?!
Na, nuomininkai gali rinktis, tačiau įdomiausia, kaip išgyvena Menų inkubatorius su tomis keturiomis nuomos sutartimis.
P. Urbanavičienė teigia, kad kol kas dar išsisukama, nes dar nedirbama visu pajėgumu, yra neišnuomotų patalpų. Pasirodo, inkubatoriaus projekto vykdymas pratęstas iki šių metų gruodžio pabaigos, nes dar nenupirkti visi numatyti įrengimai.
Kol kas tik inkubatoriaus salė efektyviai panaudojama – joje kasdien šoka privačios šokėjų mokyklos mokiniai, vyksta konferencijos, seminarai, literatūriniai vakarai. Be to, čia greta įsikūrusio Dailės akademijos Telšių fakulteto studentai eksponavo diplominius darbus, o vėliau, kai bus suvežti įrengimai, studentai galės ir pasimokyti.
Planai planais, o Menų inkubatoriaus administracijai atlyginimus moka Savivaldybė, Savivaldybė tebemoka ir už patalpų išlaikymą.
Tačiau nežiūrint to direktorė Palma Urbanavičienė, buvusio Telšių mero žmona, nusiteikusi optimistiškai: „Mano nuomone, Menų inkubatorius Telšiuose pilnai pasiteisino dėl to, kad vieta yra strateginė. Be to, eina kalbos, kad nuo 2014 metų bus struktūrinių fondų kažkokia priemonė menų inkubatorių išgyvenimui“.
Turėtų bankrutuoti
Jei jau puikiai įrengto Telšių menų inkubatoriaus direktorė kalba apie išgyvenimą per 2014 metų struktūrinių fondų priemonę, tai ko gali tikėtis šiauliečiai, jei griuvėsiai „Elnio“ fabriko teritorijoje ir taptų Menų fabriku.
Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas, praėjusių metų gruodį kartu su šio fabriko šalininkais ir oponentais apžiūrėjęs Telšių menų inkubatorių, kaip ir tada, taip ir dabar netrykšta entuziazmu.
„Tai, kad Telšių inkubatorius nedirba visu pajėgumu, vadybiniu požiūriu yra nenormalu, - sako architektas. - Privatus asmuo niekada sau neleistų pasistatyti pastatą, o paskui galvoti – na, gal po metų dar kokį įrenginį nusipirkus ir tik tada pradėjus dirbti. Jis tiesiog bankrutuotų.“
A. Černiausko nuomone, pati inkubatoriaus idėja yra gera - puoselėti menininkus, tėviškai remiamus Europos Sąjungos, valstybės, savivaldybių, nors iš esmės šie menų inkubatorių ar fabrikų projektai yra orientuoti ne į tikruosius menininkus, o į tuos, kurie užsiima smulkiu verslu, amatais.
„Taip, pati idėja gal ir gera, tačiau kadangi ji yra niekieno arba kažkieno kito, o ją įgyvendina treti, tai iš to ir tarpsta daug žmonių, interesų grupių – jie savo pasiima, o už galutinį rezultatą neatsako.
Taip yra, kai idėja nuleidžiama, o ne vystoma iš apačios.“
Projektas neteisėtas...
Nepaisant akivaizdžios projekto „Telšių menų inkubatorius“ nesėkmės Šiauliams vėl „sužibo viltis“ įkurti savą Menų fabriką.
„Sužibo“, nes Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad miesto Savivaldybė nepažeidė viešojo intereso - sudegusį pastatą „Elnyje“ iš buvusio mero Genadijaus Mikšio bičiulio S. Karitono šeimos nupirko teisėtai.
Negana to - teismo nutartyje pripažinta, kad vis dėlto techninį projektą iš „Vakarų fasado“ Savivaldybė įsigijo pažeisdama procedūras – be viešojo pirkimo konkurso, tačiau Savivaldybės sumokėtų pinigų rangovas grąžinti neprivalo. Vadinasi, Šiaulių savivaldybei lieka neteisėtas projektas Menų fabrikui kurti.
Jei Šiaulių prokurorai nesuskubs apskųsti šio sprendimo aukštesnės instancijos teismui, gali būti, kad artimiausiu metu bus pradėti įsisavinti daugiau nei aštuoni milijonai Europos Sąjungos fondų skirtų litų: pasirašyta Šiaulių regiono plėtros ir Lietuvos verslo paramos agentūrų bei Ūkio ministerijos trišalė finansavimo sutartis, pradėti darbai ir iškils daugiau kaip du kartus didesnis už Telšių menų inkubatorių Šiaulių menų fabrikas, kurį šiauliečiai jau praminė Korupcijos fabriku.
Spaudoje jau skelbta, kad Menų fabrikui statyti jau buvo parinkti ir rangovai – tai dviejų įmonių konsorciumas. Viena iš jų siejama su vadinamųjų „paksininkų“ lyderiu Šiauliuose, miesto Tarybos nariu Vidmantu Japertu.

Architektas Algimantas Černiauskas: „Telšių pavyzdys rodo, kad Menų inkubatorius ne klestintis stebuklas, kai nėra institucijos, kuri atsakytų už pavykusį ar nepavykusį darbą, rezultatą“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



