Valstybės kontrolė atliko auditą, kaip savivaldybės panaudoja lėšas vietinių gatvių tvarkymui. Nustatyta, kad išlaidos panaudojamos neefektyviai.
Mindaugo LAURINAIČIO nuotr.

Algimantas BALTRUŠAITIS
Šiaulių gatvės niekada nebuvo nusipelniusios geriausiai tvarkomų objektų vardo, o vairuotojai nevengia valdžią keiksnoti kaskart, kai kelio atkarpą be kliūčių – duobių ir pan., įveikti tampa misija beveik neįmanoma. Tačiau gali būti, jog artimiausiu metu, miesto biudžetui pasipildžius tų pačių vairuotojų sumokamais mokesčiais, padėtis keisis į gerąją pusę. Nors neseniai atliktas Valstybės auditas parodė, kad savivaldybių gaunamos lėšos iš valstybės biudžeto skirstomos neefektyviai, Šiaulių valdininkai jau keičia požiūrį į lėšų panaudojimą.

Keičia požiūrį
Šiaulių miesto savivaldybė pradėjo iš biudžeto skirti tikslines lėšas miesto gatvių remontui. Iki tol dažniausiai iš vykdomų rinkliavų surinktos lėšos nuguldavo į biudžetą ir iš esmės buvo panaudojamos bet kam. Visai neseniai apmokestinę automobilių stovėjimą ne tik gatvėse ar aikštelėse, bet ir centre esančiuose namų kiemuose, valdininkai žada šios rinkliavos pinigus paskirti tikslingai. Per šių metų devynis mėnesius jau surinkta 283 tūkst. litų (lyginant su praėjusiais metais suma išaugo du kartus).
„Pirmiausia patvarkysime šaligatvius miesto centre prie tų daugiabučių namų, kurių kiemuose Tarybos sprendimu pašalinių automobilių stovėjimas apmokestinamas. Norime, kad gyventojai pajustų, jog įvesta tvarka duoda naudos tiek laikant automobilius, tiek tvarkant infrastruktūrą“, - žada Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.
Dar 100 tūkst. litų biudžeto lėšų skirta biudžetinių įstaigų kiemams remontuoti. Žadama sutvarkyti 10 švietimo, socialinių, kitų biudžetinių įstaigų įvažiavimų į teritorijas. Tačiau lieka klausimas – kada tai bus daroma, nes šiuo metu oro sąlygos nepalankios – dažnas lietus, vėsta oro temperatūra. Kaip rodo praktika, tokius „remontus“ tenka vėliau remontuoti.

Atliko auditą
Vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė, tačiau jų plėtra ir priežiūra didžia dalimi finansuojama valstybės lėšomis. Tai, kad 2008–2012 m. laikotarpiu valstybė šiam tikslui skyrė daugiau nei 2 milijardus litų, paskatino Valstybės kontrolę atlikti auditą, kurio tikslas – įvertinti, ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti ir modernizuoti. Valstybės kontrolė po atlikto audito nustatė, kad lėšos naudojamos netinkamai, trūksta išsamios informacijos apie esamą kelių būklę.
„Paaiškėjo, kad nėra išsamios ir patikimos informacijos apie esamą vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklę bei jos pokyčius, nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas, nesukurta kelių būklės stebėsenos sistema. Todėl sudėtinga formuoti pagrįstą vietinės reikšmės kelių politiką, įvertinti vietinių kelių būklę, planuoti jų priežiūrą bei tinkamai valdyti skiriamas lėšas“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Savivaldybių parengtos strategijos ir planai nederinami tarp atskirų savivaldybių, taip pat ir su institucijomis, atsakingomis už bendrą valstybinių ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros vystymo politiką ir finansavimą. Nesuderinus veiksmų, dažnai pritrūksta lėšų projektui užbaigti, numatyti tikslai nepasiekiami, t. y. investicijos neduoda numatytos grąžos. Pasitaiko atvejų, kai savivaldybės prašo Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos skirti papildomą finansavimą projektams, kuriuos atrenkant šios institucijos nedalyvavo, projektų nederino ir lėšų poreikio nevertino.

Nesudaro sąlygų
Audito metu taip pat nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui, nes esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. KPPP lėšų skyrimo tvarka taip pat neskatina lėšų gavėjų jas naudoti investiciniams projektams diegti, taip prailginant kelių naudojimo laiką.
Valstybės kontrolės vertinimu, nėra išnaudojamos galimybės mažinti vietinės reikšmės keliams skiriamų valstybės lėšų poreikį. Tai galima būtų daryti užtikrinant nuolatinį ir nenutrūkstamą finansavimą, nes dėl KPPP lėšų skirstymo tvarkos pasitaiko atvejų, kai lėšų gavėjams lieka per mažai laiko parengti kokybiškus projektus, atlikti pirkimo procedūras. Taip pat svarbu mažinti užsitęsusių investicinių projektų kiekį, nes tokiais atvejais didėja darbų kainos, mažėja kokybė, investicijos yra iš esmės užšaldomos.
Be to, esama KPPP lėšų skyrimo tvarka vietinės reikšmės keliams prižiūrėti neskatina savivaldybių skirti daugiau savo lėšų, nes šalies teisės aktai nereglamentuoja, kokią lėšų dalį privalo skirti savivaldybės, norėdamos gauti finansavimą iš KPPP. Pažymėtina, kad investicinių projektų, finansuojamų iš KPPP lėšų, tikslų pasiekimas nevertinamas, tad tampa neaišku, ar teisingai buvo parinkti projektai ir ar rezultatyviai panaudotos lėšos. Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti efektyvų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms skiriamų valstybės lėšų naudojimą ir valdymą.