Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Užvakar vienoje iš Šiaulių universiteto bibliotekos salių miesto valdžia pradėjo ieškoti dailės studentų palaikymo vadinamajam Kultūros fabrikui – surengė susitikimą-„prezentaciją“, pavadintą „Šiaulių menų inkubatorius: paramos galimybės smulkiajam verslui“.

Nors studentai pernelyg didelio susidomėjimo neparodė – jų atėjo apie dvi dešimtis, tai yra, maždaug tiek pat, kiek ir miesto bendruomenės atstovų kartu su susitikimo organizatoriais, buvo pateikta daugybė abstrakčių barzdotų argumentų, kad Kultūros fabrikas, vėl pradėtas vadinti Menų inkubatoriumi, jauniems menininkams būsiąs labai naudingas.

Menų inkubatoriaus projektas buvo pristatytas kaip labai įspūdingas ir labai naudingas Šiaulių menininkams objektas: 3141 kvadratinis metras, iš kurių 76 procentai bus skirta menininkų reikmėms, parduotuvė-ekspozicijų salė, konferencijų-pasirodymų scena ir t. t.

Miesto meras Justinas Sartauskas būsimąjį inkubatorių pristatė platesniame kontekste: šis objektas esąs būtinas, kad Šiauliai nebūtų antrarūšis miestas Lietuvoje, nes ir Pakruojyje rekonstruojamas dvaras, ir Kelmė rekonstruojasi... Priminė ir sėkmingai rekonstruotą bulvarą, ir sporto areną, ir net oro uosto vėl sužibusias galimybes Šiaulius išvesti į tarptautines erdves...

Susitikimo moderatorius „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza kaip sėkmingo tokio pat tipo projekto analogiją pateikė Chaimo Frenkelio vilą: niekas netikėjo, kad pastatas bus restauruotas, o štai jis ir sutvarkytas, ir toks populiarus.

Dizaineris kartu ir Šiaulių savivaldybės valdininkas Vilius Puronas pripažino, kad ir jis klydęs netikėdamas, jog vila būsianti restauruota, todėl manąs, kad dėl inkubatoriaus vertėtų „įsivelti į mūšį“ - tai yra, rizikuoti...

Ir tai gal būtų dailės studentus paskatinę iškart į dar neįkurtą Menų inkubatorių rašytis eilės, jei ne nuolat pasikartojantys žodžiai „verslas“, „susieti meną su verslu“, „padėti lengvatinėmis sąlygomis plėtoti verslą“.

Nes savaime kilo klausimas, kam kurti Menų inkubatorių tam pačiam tikslui, kaip ir jau daug metų Šiauliuose veikia Verslo inkubatorius.

Naujojo inkubatoriaus kūrimo skeptikas architektas Algimantas Černiauskas, kuris jau buvo aplankęs Telšių menų inkubatorių ir viską ten pamatęs, kaip sakoma, „natūroje“, ir patvirtino, kad inkubatorius ir kuriamas ne grynųjų menų atstovams, kurių Šiauliuose dauguma, bet amatams - dizainui, spaustuvininkams, muzikos įrašų studijoms, tad ir inkubatorius turėtų vadintis amatų vardu.

O ir kitiems šiauliečiams, menų inkubatoriaus oponentams ir skeptikams, taip pat kilo įvairių klausimų: iš kur inkubatoriuje atsiras menų-amatų vadybininkų (tai vienas iš kertinių šio objekto stulpų), jei jų iki šiol nėra, kiek kainuos vieno kvadratinio metro nuoma menininkams ir kiek pastato išlaikymas miestui.

Projekto rėmėjai ir šalininkai atsakė, kad Menų inkubatorius išsilaikys iš 12 litų už kvadratinį metrą nuomos mokesčio be jokių dotacijų, o užteršta „Elnio“ fabriko teritorija valoma (?), bet į detalesnius ir, atrodo, pavojingus piniginius paskaičiavimus nesileido.     

Nors kita vertus, Menų inkubatoriaus šalininkai jau turi parengę ir atsarginį planą: miesto meras taip ir pasakė: „Po penkerių metų mums pilna laisvė – statykime viešbutį prie Talšos ežero“, tai yra, inkubatoriaus pastatą bus galima pritaikyti kitoms reikmėms.

Ko gero, labiausiai inkubatoriaus „Elnyje“ nenaudai nuskambėjo Telšių menų inkubatoriuje apsilankiusių šiauliečių žodžiai apie tai, kad net labai apgalvotoje vietoje įkurtas ir labai gerai įrengtas telšiškių objektas jau ketvirtas mėnuo stovi tuščias – besidominčiųjų yra, net nuomininkų (kitaip – rezidentų) – nė vieno.

Raimundas Balza vėl pabandė mušti Chaimo Frenkelio vilos korta: prireikė kelerių metų, kol restauruota vila žmonės susidomėjo, todėl dabar jau ten per metus apsilanko keliasdešimt tūkstančių lankytojų, vyksta keliasdešimt renginių, pamiršęs, kad toks secesinio stiliaus pastatas kaip Ch. Frenkelio vila Lietuvoje yra vienintelis, o menų inkubatoriai įkurti arba kuriami visuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Ir galop buvo mestas koziris: labai jau esą susidomėję Šiaulių menų inkubatoriumi Vilniaus kinematografininkai ir jie jau tiesiog pasiryžę tuoj pat įsikurti, o tai labai gerai, nes dėl to turėsią darbo ne tik Šiaulių įvairių sričių meno atstovai, aktoriai, bet ir visas miestas.

Puikią progą patylėti praleido ir politikas bei verslininkas Vidmantas Japertas, iš kurio įmonių daugeliui Savivaldybės užsakytų statybų perkamos medžiagos. Jis pateikė skaičius, kiek Šiaulių universiteto absolventų užregistruota bedarbiais darbo biržoje. Tačiau ir šie skaičiai nenuskambėjo įtikinamai inkubatoriaus naudai, nes tuo pat buvo prasitarta, kad inkubatoriuje būsią tik keturiasdešimt darbo vietų. 

Iš studentų auditorijos nuskambėjo tik trys balsai: klausimai, kiek tame Menų inkubatoriuje galės įsikurti menininkų (atsakymas – 34 subjektai) ir kodėl šiam objektui nepasirinktas pastatas miesto centre, pavyzdžiui, „Verpsto“ senasis pastatas, bei palaikymas – idėja tiesiog žaižaruojanti...

Ir tik vienas iš jaunųjų miesto menininkų pasirodė esąs Menų inkubatoriaus šalininkas, o kiti, dalyvavę diskusijoje ir nedalyvavę, bet viską atidžiai sekę, nepareiškė besiruošiantys įsikelti į taip reklamuojamą objektą. Net ir Vilius Puronas.

Tad susitikimo organizatoriai nesulaukė studentų palaikymo ir troškimo įsikurti planuojamame statyti Menų inkubatoriuje, bet minties toliau pudrinti smegenis jaunajai kartai vis dėlto neatsisakė – kitas susitikimas būsiąs su kolegijų studentais.