Zita KATKIENĖ

Neseniai skaudi netektis užklupo S. Daukanto gimnazijos kolektyvą – mirė sargas Vidas Laurinaitis. Darbe pasijutęs blogai žmogus pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau žmogaus širdis sustojo.

„Šiaulių naujienų” žiniomis, vyrui neseniai buvo įteiktas lapelis, kuriame pranešta, kad jis, kaip ir dar keli šimtai švietimo įstaigų sargų, miesto valdžios sumanymu bus atleidžiamas iš darbo. Turėjo žmogus ir indėlį nacionalizuotame „Snoro” banke. Kas dabar pasakys, kiek laiko vyro krūtinėje dar būtų plakusi širdis, jeigu nebūtų prislėgę žlugdantys valdžios sprendimai ir neatsakingas bankininkų elgesys? Kiek dar gyvybių reikės, kad valdžia pagaliau nustotų griovusi žmonių gyvenimus?

Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai, pasak vyriausiosios stoties gydytojos Eugenijos Kukaitienės, prisimena kiekvieną atvejį, kai pagalbos kvietusio žmogaus nepavyksta išgelbėti. Tai, kad gruodžio 7-osios rytą pats išsikvietęs medikų ekipažą žmogus nepajėgė pasiekti ligoninės,  suglumino. „Jis automobilyje ir kalbėjo, tačiau prieš pat ligoninę, kuri nuo gimnazijos – visai netoli, žmogui staiga pasidarė visai blogai – jis pradėtas reanimuoti.

Priėmimo skyriuje žmogus buvo toliau gaivinamas, tačiau jo gyvybė užgeso.

„Pastaruoju metu tenka pervežti nemažai sunkios būklės žmonių, kurie miršta net ir automobilyje – nepavyksta pasiekti ligoninės“, - sako E. Kukaitienė, pastebėjusi, jog nuo spalio mėnesio daugėja žmonių, kuriuos ištinka ūmūs infarktai, insultai.

„Visiems nutinka... ateina laikas“, - kalba mokyklos direktorius Vytautas Kantauskas, paklaustas, ar 55-erių metų žmogaus mirties nepaspartino gresiantis atleidimas iš darbo.

„Atleidimo lapelis buvo įteiktas seniai, ne dabar – visiška nesąmonė sieti žmogaus mirtį su tuo“, - piktinosi direktorius. 

Pasak direktoriaus, žmogus ir seniau turėjo problemų dėl širdies, turėjo antsvorio. Direktoriaus žiniomis, ir bankrutavusiame banke „Snoras“ sargas turėjo santaupų. Tačiau visa tai sieti su žmogaus mirtimi, anot V. Kantausko – visiška nesąmonė. „Kiek mirčių yra, ir dabar galbūt kažkas miršta net ir neturėdamas atleidimo lapelio ar sąskaitos banke – atėjo žmogui laikas“, - piktinasi direktorius.

Tačiau 55-erių metų žmogaus mirtis – dar ne tas amžius, kai galime drąsiai sakyti, jog laiku išeita iš šio gyvenimo.

Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudraus gyvenimo būdo, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus. Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjo Romaldo Stankevičiaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos. Užgauna žmogų neobjektyvumas, neatsakingumas, o sušlubuoja svarbiausias organas – širdis.

Dauguma infarktų, pastebi kardiologas R. Stankevičius, prasideda paryčiais, dažniausiai netikėtai. Išprovokuoti gali didelis stresas, sunkus fizinis krūvis, gausus rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, per dažnas pulsas, tačiau neretai infarktas ištinka tarsi „be priežasties“. Tai labai klastinga tyliai prisėlinanti ir staiga smogianti liga, kuri gali baigtis mirtimi.

Priežasčių, išprovokuojančių ligą, pasak mediko, labai daug. Net ir tarpusavio pašliję santykiai gali išprovokuoti širdies ligą. Juolab, kai liga jau diagnozuota. Tačiau esama daug žmonių, kurių kraujagyslėse yra susidariusios krešulių plokštelės, tačiau jie apie tai net nežino, nesigydo. O stresas gali išprovokuoti tų plokštelių pajudėjimą link širdies. 

Svarbu gerai žinoti infarkto pradinius požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.

Širdies infarktui, pasak R. Stankevičiaus, būdingas stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris užtrunka ilgiau nei 20 minučių, nepraeina nuo plečiančių vaistų (nitratų), plinta į visą krūtinę, rankas (ypač kairiąją), apatinį žandikaulį, nugarą. Kartais gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, pykinti. Skausmą lydi bendras silpnumas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas, gali sutrikti širdies ritmas, kartais ištinka šokas, ligonis gali staiga mirti. Įtarus miokardo infarktą, svarbiausia kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir nuvežti ligonį į gydymo įstaigą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmo pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbėjama ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo.

Deja, šį kartą nepavyko pasinaudoti ligoninėje taikoma invazinės kardiologijos pagalba, kurios dėka išgelbstima žmogaus gyvybė net ir įvykus širdies infarktui. Tačiau į gydymo įstaigą reikia atvykti laiku, svarbi kiekviena minutė.

Širdies ir kraujagyslių ligos, anot R. Stankevičiaus – tos ligos, kurios Lietuvą Europos Sąjungoje „iškelia“ į priekį – deja, pas mus nuo šių ligų mirtingumas vienas iš didžiausių. Tikimasi didelių pokyčių, kai pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.     

Širdies ir kraujagyslių ligos, pasak mediko, visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena. Ypač su nesveika mityba, kai maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos. Didelė širdies ligų rizika - rūkymas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, antsvoris bei negydomas padidėjęs arterinis kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam, anot mediko, reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti.

„Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną“, - sako gydytojas, raginantis ypač rūpintis kitais sveikatos sutrikimais: aukštu cholesteroliu, padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu – nes šios ligos ypač anksti išprovokuoja ir širdies infarktą.  

Daug žmonėms, turintiems rizikos faktorių, pasitarnauja Lietuvoje  įgyvendinama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Jos dėka dėl širdies ir kraujagyslių ligų nemokamai tikrinami apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Tokie tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

„Dauguma kardiologų dirba šioje programoje ir atlieka patikrą, kai šeimos gydytojas įtaria širdies problemas ir atlieka reikiamus tyrimus“, - sako medikas. Gyventojų patikros tikslas - mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis: ne tik miokardo infarkto, bet ir krūtinės anginos,  smegenų išemijos, insulto, periferinių arterijų trombozės.

Pasak kardiologo, labai svarbu, jog programos dėka atrenkami sergantieji ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią šių ligų raidai. Patikros metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus. Jei pacientui gresia širdies ir kraujagyslių ligos, jų komplikacijos, šeimos gydytojas jį siunčia į kliniką „Pirmoji viltis“ išsamiau ištirti, prireikus jam skiriamas gydymas. Anot mediko, labai svarbu, kad šeimos gydytojai atsakingai žiūrėtų į šią programą ir ją vykdytų.