Priklausomybių ligų psichiatrė Elena Kuznecova sako, jog Vyriausybės sprendimas apmokestinti tyrimą - atviras narkomanų, infekuotų ŽIV, genocidas.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

  

 

Zita KATKIENĖ

Šiaulietis Antanas D. (vardas pakeistas) kreipėsi į Šiaulių ligoninės infektologą Aidą Kaušą, kuris jį gydo dėl prieš dešimtmetį į organizmą patekusio ŽIV. „Kas trys mėnesiai man atliekamas kraujo tyrimas CD4, tačiau visada tyrimas būdavo nemokamas. Dabar sužinojau, kad už tyrimą reikės mokėti 116 litų. Aš neturiu pinigų, aš to tyrimo tikrai neisiu, nes gyvenu iš 300 litų neįgalumo pašalpos - pavalgyti, vaistams neužtenka. Belieka vėl į kalėjimą sėsti - ten maitina ir tiria nemokamai”, - sako ŽIV infekuotas šiaulietis, įsitikinęs, jog taip padaryta tam, kad žmonės greičiau susirgtų AIDS ir patys išmirtų. Valstybei nebereikės mokėti ne tik už tyrimą, bet ir už sergančiųjų AIDS gydymą. 

 

 

„Niekas iki šiol nepasikeitė - tyrimas mokamas”, - patvirtino Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas. Pasak infektologo, šiuo metu Šiaulių apskrityje yra apie 50 žmonių, kuriems diagnozuotas ŽIV ir jiems kas trys mėnesiai atliekamas imunologinis tyrimas dėl viruso paplitimo kraujyje. Praėjusį pavasarį vyriausybė nutraukė lėšas ŽIV infekuotųjų tyrimams ir už šiuos tyrimus turi susimokėti patys ŽIV infekuotieji.

 

Deja, dažnas iš jų, kaip ir Antanas D., susimokėti negali, nes gyventi tenka vien iš neįgalumo pašalpos. „Aš kreipiausi į Socialinės paramos skyrių, kad skirtų pašalpą tyrimui atlikti, bet ten paaiškino, kad nieko padėti negali”, - kalba ŽIV infekuotas šiaulietis, įsitikinęs, kad valdžia tokiu sprendimu siekia, jog šie ligoniai greičiau išmirtų, ir jais rūpintis niekam nebereikės. 

 

Statistika teigia, jog daugiausia tarp ŽIV infekuotųjų - intraveninius narkotikus vartojantys žmonės. 

 

Po to, kai žmogui diagnozuojamas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), jam savo sveikata susirūpinti tenka daug labiau. Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas - tas medikas, į kurį ir kreipiasi ŽIV infekuotieji ir AIDS sergantieji žmonės. Pasak vedėjo, jiems pagal esamą situaciją, o įprastu atveju - kas tris mėnesius, atliekamas imunologinis tyrimas dėl ŽIV paplitimo kraujyje. 

 

„Tai - ne mūsų tyrimas, kraują paima procedūriniame kabinete ir jį siunčia į Vilniaus AIDS laboratoriją”, - teigia AIDS laboratorijos vedėja Rima Safonovienė.    

 

Paklaustas, ar gali būti, kad infekuotieji rečiau atlieka arba nebeatlieka to tyrimo, infektologas Aidas Kaušas negali nei patvirtinti, nei paneigti. „Iš Šiaulių apskrities tenka konsultuoti iki 50 ŽIV infekuotų žmonių, kurie tyrimui ateina nereguliariai, todėl statistika sunkiai apčiuopiama”, - teigia medikas ir apgailestauja, jog nuo gegužės 1-osios tyrimas dėl ŽI viruso paplitimo kraujyje yra mokamas, kaip ir dauguma kitų tyrimų, kurie atliekami ŽIV infekuotiems žmonėms.

 

 

Lietuvos AIDS laboratorijos švietimo skyriaus vedėja Silvija Ramanauskienė patvirtina, jog už šį tyrimą ligoniai susimoka patys nuo šių metų gegužės mėnesio, kai Vyriausybė nutraukė finansavimą. Tad jau daugiau nei pusmetis mokami visi laboratorijos atliekami tyrimai. „Nustatyta, kad infekuotųjų ŽIV sparčiai daugėja”, - teigia S. Ramanauskienė. Tačiau daugėja ir besitiriančių dėl ŽIV. ŽIV antikūnų nustatymui, pasak specialistės, vykdomos įvairios nemokamos akcijos, kurių metu daugelis gali išsitirti ir sužinoti, ar nėra infekuotas ŽIV. 

 

Kai viruso paplitimo tyrimas rodo ribinį viruso paplitimo kiekį kraujyje, diagnozuojama AIDS liga. Antivirusinė terapija iki šiol kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Gydymas šiuo metu Lietuvoje yra skiriamas 94 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno paciento, sergančio ŽIV liga gydymui vidutiniškai skiriama nuo 26,5 iki 40 tūkst. litų per metus. ŽIV ligos gydymas skiriamas ne iš karto užsikrėtus ŽIV, tačiau vėlesnėse stadijose pagal klinikinius ir laboratorinius rodiklius, kurie nustatyti ŽIV ligos gydymo metodikoje.

 

Tam ir svarbus šis tyrimas, nes jo rezultatai ir leidžia pradėti ligonio gydymą. Tačiau ir skyrus gydymą gydytojui svarbu žinoti gydymo rezultatus, todėl vėl skiriamas šis tyrimas ir ligoniui, deja, jis kainuoja. 

 

 

Nors šiaulietis Antanas D. narkotikų nebevartoja - jis nuo priklausomybės gydosi pagal metadono programą, išgyventi iš 300 litų, kuriuos gauna, tikrai nepakanka. Žmogus neslepia, jog jam diagnozuotas ir hepatitas, tad nuolat tenka pirkti ir vaistų.  

 

Diagnozė, jog yra užsikrėtęs ŽIV, buvo pasakyta tada, kai Antanas sėdėjo Alytaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. „Aš patekau į tą protrūkį, kuris nuskambėjo per visą Lietuvą”, - pasakoja narkotikų priklausomybę pasiryžęs įveikti šiaulietis. 

 

„Iš naivumo pabandžiau narkotikus, nors iki kalėjimo jų niekada nevartojau. Deja, švirkštis teko bendra adata. „Ten nėra adatų - niekas savo neturėdavo”, - prisimena žmogus, kuriam pirmoji dozė galėjo sutapti ir su dar viena „dovana” - ŽIV. 

 

Dar sėdint Alytuje buvo pradėti tyrimai dėl ŽIV paplitimo kraujyje. „Kai išėjau į laisvę, tik metus kas tris mėnesius man buvo atliekamas tyrimas, tačiau AIDS iki šiol nebuvo diagnozuota. Kas yra dabar ir kaip bus ateityje - nežinau, nes tyrimo tikrai neatliksiu”,  - baiminasi šiaulietis. 

 

Šiaulių centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų psichiatrė Elena Kuznecova sako, jog net ir tada, kai šis tyrimas buvo atliekamas nemokamai, reikėdavo įtikinėti narkomaną, kad išsitirtų. Dabar, kai reikia mokėti per 100 litų, dažnas dėl to piktinasi, tačiau, pasak priklausomybių psichiatrės, nebūtinai apie tai pasisako. „Aš žmones gydau dėl priklausomybės narkotikams, o ŽIV ir AIDS - ne mano sritis”, - sako medikė. Tad narkomanai net neprivalo pasisakyti, kad yra infekuoti. Tačiau žmonės, pasitikintys gydytoja ir jos kompetencija, dažnai atvirauja ir piktinasi šia naujove. Ypač tie, kurie rūpinasi sveikata. 

 

„Aš į šią naujovę žiūriu kaip į valdžios norą, kad išmirtų mano pacientai”, - sako medikė ir viliasi, jog įkūrus žemo slenksčio kabinetą pavyks išspręsti ne vieną problemą. 

 

„Šiuo metu patalpa, kurioje bus įkurtas žemo slenksčio kabinetas, jau remontuojama, įrengiamas atskiras įėjimas”, - sako E. Kuznecova. 

 

Žemo slenksčio kabinete dirbs nuo narkotikų priklausomybės besigydantys žmonės. Jie ir spręs likimo draugų problemas: keis švirkštus, kvies specialistus, kurie prireikus spręs narkomanams kylančias sveikatos, socialines problemas. Pasak E. Kuznecovos, viliamasi, jog bus atliekamas ir ŽIV testavimas - greito nustatymo testas, kuriuo patvirtinama arba paneigiama, ar narkomanas yra infekuotas ŽIV. Šis tyrimas taip pat mokamas, o žemo slenksčio kabineto lankytojams, pasak E. Kuznecovos, šis tyrimas nekainuos.