Šiaulių miesto savivaldybė nuolat ragina taupyti administracines lėšas ir bando uždaryti mokyklas ar neformaliojo ugdymo centrus, bet pinigų negaili savo pačios išlaikymui ir svarsto, kaip biurokratinį aparatą būtų galima dar labiau išplėsti. O gyventojai siūlo naikinti miesto seniūnijas, kurios tik dubliuoja kai kurias Savivaldybės funkcijas.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Mindaugas LAURINAITIS

Brangus išlaikymas
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija raštu kreipėsi į miesto merą siūlydama naikinti dvi mieste esančias seniūnijas – Medelyno ir Rėkyvos. Pirmoji seniūnija aptarnauja septynis tūkstančius gyventojų, antroji – keturis tūkstančius. Mieste iš viso gyvena apie šimtą tūkstančių gyventojų, tad dvi seniūnijos aptarnauja iš viso vos dešimtadalį visų gyventojų.
Dviejuose miesto seniūnijose dirba po du darbuotojus – du seniūnai ir du specialistai. Per metus šių keturių valdininkų išlaikymas miesto gyventojams kainuoja apie šimtą keturiasdešimt penkis tūkstančius litų. Tai beveik pusė sumos, kurios trūksta ne vienai iš miesto mokyklų, kad ši galėtų išsilaikyti ir nebūtų uždaryta.

Dubliuojasi funkcijos
Kaip pastebi gyventojai, seniūnijos neatlieka jokių svarbių funkcijų. Pagrindinė jų veikla, kurią pastaruoju metu vykdo seniūnijos, yra gyvenamosios vietos deklaravimas, viešųjų darbų ir seniūnijų teritorijoje esančių žolynų ir medžių priežiūros organizavimas, kuris faktiškai yra apželdinimo tresto darbas. Beje, žolynų ir medžių priežiūrai Savivaldybė praėjusiais metais seniūnijoms skyrė iš viso šešiasdešimt tūkstančių litų – beveik trečdalį tos sumos, kuri išmokama seniūnijų darbuotojų atlyginimams.
Seniūnijos yra tikslingos kaimo vietovėse kaip administruojanti įstaiga, rašoma gyventojų merui pateiktame rašte. Mieste jos yra tik brangiai kainuojančios ir nebūtinos kelios darbo vietos, kurių funkcijas, kaip įrodė praėjusių metų praktika, sėkmingai atlieka vietos bendruomenių savivaldos tarybos, pastebi gyventojai.

Brangiai apmokami paštininkai?
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad miesto seniūnijos atlieka tik brangiai apmokamų paštininkų paslaugas. Pasak valdininkų, gyventojams turėtų būti patogiau nueiti į šalia esančią seniūniją nei važiuoti į miesto centrą. Tačiau, kaip parodė aprašytas pavyzdys, gyventojų problemos biurokratiniame mechanizme vilkinamos metų metus, o gyventojų pateikti raštai į Savivaldybę keliauja savaitę.
Kaip jau rašėme, Rėkyvos seniūnijos teritorijoje esančių sodų bendrijų valdybų pirmininkai šių metų birželio 1 dieną raštu kreipėsi į seniūniją su prašymu spręsti įsisenėjusias problemas. Seniūnija raštą priėmė ir tik po dešimties dienų nugabeno į Šiaulių miesto savivaldybę bei perdavė atsakingiems skyriams. Seniūnija savo lėšų neturi, todėl įvairius darbus (pavyzdžiui, paviršinio vandens kanalų valymo) perduoda vykdyti Savivaldybėms skyriams pagal kompetenciją. Tad gyventojams kyla klausimas, ar ne greičiau raštą nuvežti patiems į Savivaldybės priimamąjį nei laukti dešimt dienų, o gal ir ilgiau.

Norėtų steigti daugiau
Šiaulių miesto savivaldybės administracija raštu atsakė į minėtą gyventojų siūlymą naikinti miesto seniūnijas. Valdininkų manymu, „seniūnijos tinkamai atlieka savo paskirtį – seniūnijai priskirtoje teritorijoje įgyvendina jai priskirtas funkcijas ir aptarnauja seniūnijos gyventojus bei tenkina jų interesus“. Bet panašu, kad taip nėra. Kalbinti sodų bendrijų gyventojai neslėpė, kad tos pačios problemos keliamos ne kartą, bet seniūnai tik nugabena gyventojų raštus į Savivaldybę ir tuo gyventojų aptarnavimas baigiasi.
Valdančioji miesto koalicija 2011-2015 metų veiklos programoje nenumatė mažinti seniūnijų mieste skaičiaus. Vietoj to yra numatyta tą skaičių netgi didinti – „numatyta įsteigti Pabalių, Šimšės ir Zoknių gyvenamųjų rajonų seniūniją, tačiau kol kas naujos seniūnijos steigimo klausimas nėra svarstomas“. Valdančioji koalicija taip pat buvo susitarusi tik vieneriems metams sumažinti Savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimus bei priemokas prie atlyginimo. Šiemet atlyginimai buvo atstatyti. Tad gyventojams atrodo keista, kad prisidengdami lėšų taupymu valdininkai skuba uždaryti švietimo įstaigas, bet biurokratinio aparato mažinti neskuba ir svarsto jį tik padidinti.