Mieste daugėja tuščių reklaminių stendų – kai kurių valdininkų ir politikų nuomone, tai vengimo mokėti rinkliavą rezultatas. Panašu, kad Savivaldybės vadovai pataikauja verslininkams ir į pažeidimus žiūri pro pirštus, nors tai reiškia, kad miesto biudžetas netenka dešimčių tūkstančių litų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Nuo šių metų liepos 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pakeistas rinkliavos dėl išorinės reklamos mieste leidimų aprašas, pakeisti rinkliavos įkainiai. Valdininkai tikisi, kad tai turėtų supaprastinti leidimų išdavimo tvarką bei rinkliavos mokėjimą. Tačiau pasidomėjus, kaip yra vykdoma išorinės reklamos kontrolė, rezultatai mažų mažiausiai šokiruoja.

Rinkliava ženkliai sumažėjo
Trūksta pinigų – tokiu šūkiu pastaraisiais metais mėgsta teisintis Šiaulių miesto administracijos klerkai, reaguodami į gyventojų prašymus sutvarkyti gatves ar kitą netvarką. Miesto biudžeto subalansuoti dėl milijoninių skolų nepavyksta eilę metų, bet panašu, kad pinigų yra, tik kažkodėl valdininkai jų nemato arba nenori matyti. Nors reikėtų tik atsimerkti. Pagal taisykles, jeigu reklaminiame stende kabo komercinė reklama, privaloma mokėti nustatytą rinkliavą.
Sunku pasakyti, ar tai sutapimas, bet 2008 metais į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kėdę atsisėdus Vladui Damulevičiui, rinkliavos kasmetinis surenkamumas pastebimai ėmė kristi. 2008 m. buvo surinkta daugiau nei šeši šimtai tūkstančių litų. Po metų rinkliavos surinkta du kartus mažiau – beveik trys šimtai tūkstančių. Dar kitais metais – vėl šimtu tūkstančių mažiau, o 2011 ir 2012 metais tik šiek tiek daugiau – atitinkamai 232 ir 268 tūkstančiai litų. Šių metų planas – tik 200 tūkstančių litų, visiškai neprimena auksinių laikų.

Vengia mokėti rinkliavą?
Žinoma, būtų galima kaltinti ekonominę krizę, kuri šaliai smogė 2009 metais ir į bankrotą įstūmė ne vieną didelę Lietuvos bendrovę. Tačiau krizė, ekonomistų teigimu, praėjo, bet Savivaldybės surenkama rinkliava už reklamą kažkodėl tik mažėja. Be to, aiškėja ir kiti niuansai – dauguma reklamos stendų ką nors mieste reklamuoja be leidimo. Tai pripažįsta ir kai kurie valdininkai.
„Tušti reklamos stendai mieste – vengimas mokėti rinkliavą. Nereikia pamiršti ir ekonominės krizės, bet paskutiniai sprendimai negalėjo turėti įtakos reklamos mažėjimui. Kaip tik po šio įkainių mažinimo ir tikimasi, kad ji atsigaus“, - tvirtina Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyr. specialistas Petras Slonksnis, dalyvavęs ruošiant pakeitimus.

Prokuratūra pradėjo tyrimą
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas dėl pažeidimų kreipėsi į prokuratūrą. „Kreipiausi į prokuratūrą dėl vieno konkretaus stendo, nes ta pati reklama kabėjo keletą metų, o mano žiniomis, reklamos užsakovas nemokėjo rinkliavos. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl nesumokėtos rinkliavos. Esu įsitikinęs, kad tokių pažeidimų mieste yra begalė, bet Savivaldybė kažkodėl prieš tai užmerkia akis ir nenori pasiimti lengvų pinigų“, - teigė politikas.
Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas spaudai Martynas Povilaitis dienraščiui patvirtino, kad skundas buvo gautas, prokuratūra kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos, kuri sudaro 51 tūkstantį su trupučiu litų. Teismas turės spręsti, ką daryti toliau. Vertinant, kad tokią skolą sudaro tik vieno stendo nesumokėta rinkliava, kyla klausimas, kiek iš viso tūkstančių litų dėl valdininkų aplaidumo neįplaukė į miesto biudžetą.

Sudaromos sąlygos
Beje, politikas su konkrečiais pavyzdžiais ir nuotraukomis pernai kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir nurodė, kur bei kokie reklaminiai stendai miesto centre ryškiai matomose vietose yra ir kad už tai nemokama rinkliava. Savivaldybės atstovai dienraštį neseniai informavo, kad gavus nuotraukas Viešosios tvarkos skyrius atliko patikrinimą. Nurodyti reklamos užsakovai ištaisė neatitikimus ir išsiėmė leidimus.
„Tai nejaugi reikia kiekvieną stendą jiems parodyti? Tokių pažeidimų mieste yra ir daugiau, reklamos užsakovams sudarytos sąlygos naudotis stendais be leidimo – vis tiek nepagaus, o jeigu pagaus, tada išsiims leidimą arba nusiims savo stendą visai“, - stebėjosi A. Visockas.

Tyčia nemato pažeidimų?
Kad administracijos vadovai galimai tyčia užmerkia akis prieš tokius pažeidimus, rodo ir tai, kad yra nuolaidžiaujama verslininkams atidedant skolų mokėjimą. Pasak valdininkų, tendencijos išlieka kiekvienais metais tokios pačios – vieni stato naujus stendus, kiti, kai prispaudžia Viešosios tvarkos skyrius (akivaizdu, kad šio skyriaus darbuotojams į kiekvieną pažeidimą reikia parodyti pirštu), stendus nusiima.
„Keista, kaip Architektūros skyrius gali turėti savarankišką nuomonę ir dar ją realizuoti, jeigu dabar svarbiausi yra pinigai, „kontrolė“ ir socialinių partnerių „bendradarbiavimas“ atidedant skolas, bet ne supratimas apie etiką, estetiką, jau nekalbant apie rinkliavos sumokėjimą“, - neslėpė P. Slonksnis, paklaustas, kaip miesto architektai vertina kaip grybus po lietaus sudygusius stendus.

Neskatina mokėti rinkliavos
O ir pati rinkliava neskatina mokėti mokesčių – iš esmės bet kuri mieste sumokama rinkliava patenka į miesto biudžetą ir yra panaudojama bet kam. Kaip rodo praktika – dažniausiai abejotiniems investiciniams projektams finansuoti. Nors yra nuomonių, kad gyventojai ir verslas aktyviau mokėtų mokesčius, jei žinotų, kad jų pinigai panaudojami tikslingai.
„Surinkta rinkliava nuplaukia kažkur į bendrą biudžetą, kaip jis skirstomas – viešai žinoma kiekvienų metų pradžioje. Konkrečiai šios rinkliavos niekas tiesiogiai nepanaudoja. O galėtų, pavyzdžiui, per metus už surinktą rinkliavą įrengti viešą dailės kūrinį ir nereikėtų už dyką laukti dovanų“, - teigė P. Slonksnis.