Zita KATKIENĖ  

Bridų  miške, Smilgiuose, (Šiaulių rajonas) kur prieš penkerius metus buvo dislokuotas „Geležinio vilko” kunigaikščio Vaidoto batalijonas, pirmą vasarą vėl užvirė gyvenimas. Tiesa, jis nėra toks intensyvus, koks buvo tada, kai čia gyveno ir Lietuvai tarnavo batalijono kariai. Liepos viduryje stovyklos atidarymo vėliavą čia iškėlė vaikų sukarintos stovyklos „Mes būsime kariai” poilsiautojai, kurie visą savaitę ilsėsis ir mokysis... išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, į kurias patenka ne tik kariai, bet ir civiliai žmonės.

Pats stovyklos organizatorius Arūnas Buja pripažįsta - pirmas blynas, iškeptas vaikų poilsio organizavimo „keptuvėje”, truputį prisvilo. Ir tai tik todėl, kad organizaciniai darbai prasidėjo pavėluotai. Buvęs Vidaus reikalų ministerijos pirmojo pulko kviestinis apgailestauja, kad į pirmąją ir vienintelę pamainą pakvietė tik penkiolika vaikų.

Puikaus oro  bei stovyklos vadovų-instruktorių entuziazmo dėka, vaikai puikiai leidžia laiką ir mokosi daugelio dalykų, kurių gyvenime gali prireikti beveik kiekvienam. Buvo svajota apie tris pamainas po keturis būrius... Pristigo laiko.

Nuo devynerių  iki septyniolikos metų paaugliai susirinko į pirmąją  vaikų sukarintos stovyklos „Mes būsime kariai” pamainą. Stovyklos organizatorius Arūnas Buja sako, jog tai - bendras saugos tarnybos personalo bei Kuršėnų sporto klubo „Dvikova” projektas. Vadovais stovykloje dirba karininkai, sporto klubo vadovai, pasirengę dirbti su vaikais. Ir dirba, anot stovyklos organizatoriaus, veltui, iš entuziazmo. Pristigus laiko sukviesti daugiau vaikų organizatoriai, pasak A. Bujos, pasiryžo padaryti viską, kad pirmieji sukarintos stovyklos stovyklautojai patirtų kuo daugiau įspūdžių, išmoktų ir sužinotų kuo daugiau apie kariško gyvenimo kasdienybę, pajustų, ką reiškia būti būrio dalimi, sužinotų, kas yra žygiavimas, kariniai mokymai, taktinės užduotys. Be to, stovyklautojų laukia maskuotės menas, sukarintų misijų ypatumai. Tik trumpam karštį ir nuovargį atvėsinę čia pat esančiame tvenkinyje, vaikai skuba į paskaitas ir pratybas, nes jiems reikia išmokti išgyventi ir ekstremaliomis sąlygomis, kuriose dažnas pasirenka... amžinybę.

Stovykloje „Mes būsime kariai”, kaip ir kiekvienoje vaikų poilsio stovykloje, buvo ir stovyklos atidarymas su būrių pasirodymais, prisistatymais bei priesaika, su vėliavos pakėlimu, stovyklos laužu ir susipažinimo vakarėliu. Tačiau nei diskotekų, nei stovyklos „Mis” rinkimų čia nenumatyta.

Vaikai, atvykę  į stovyklą, sužinojo, kad jie yra toli nuo namų bei kasdienių malonumų, kažkokioje karinėje bazėje, ir jiems teks išgyventi, ir įveikti daugelį pavojų. Savanoris seržantas Arvydas Sukuris įsitikinęs, jog tai, ko išmoks vaikai šioje stovykloje, pravers jiems gyvenime. Pavyzdžiui,  stovyklautojai, ėjo į orientacinį žygį. Jo metu stovyklautojai supažindinti ne tik su kariškos žvalgybos gudrybėmis. Vaikai mokėsi skaityti žemėlapį, naudotis kompasu, orientuotis pagal saulę ir medžius. „Tų žinių kiekvienam prireikia, paklydus miške”, - sako instruktorius.

Instruktorius savanoris Darius Bilotas, turizmo sporto klubo „Išgyvenk”  pirmininkas, sako, jog labai svarbu, kad žmogus mokėtų ir laužą be degtukų užsikurti, ir vandens iš šaltos žemės išgauti.  Instruktorius moko vaikus ir turizmo paslapčių. Šios pratybos ir vyko žurnalistų apsilankymo dieną. Prisirišę virvėmis vaikai po vieną mokėsi nusileisti nuo specialiai mokymams įrengtos sienos. Paaiškėjo, jog keletas vaikų bijo aukščio. Tačiau net ir tie pasiryžo įveikti baimę ir leistis virve. Ir leistis ne tik nuo dirbtinės pratybų sienos, bet ir nuo dviejų aukštų pastato stogo, kurį įveikusieji mokės ir kalnais kopti, ir nusileisti nuo skardžio. Mokėsi stovyklautojai ir virvių pagalba persikelti per upę. Perkėlą per sraunią upę taip pat reikės susisukti iš virvių.

„Pribloškia gyvenimiškos istorijos, kai sniego griūtyje įstrigusiame automobilyje sušąla visa šeima arba kai pasiturintys, protingi ir išsilavinę žmonės miršta badu pasiklydę kalnuose, nes jų kuprinėse - tik konservų skardinės. Deja, jie galvojo, kad skardinės gali būti atidaromos tik atidarytuvu, o pasinaudoti akmenimis nesugebėjo”, - pasakoja instruktorius A. Sukuris ir priduria, kad žmogui labai svarbu suprasti, kad išgyventi įmanoma net ir neįmanomomis sąlygomis. Tik reikės daug ištvermės ir sumanumo, kurio ir mokosi šios stovyklos vaikai.

Nubudę  aštuntą ryto vaikai turi susitvarkyti kambarį, atlikti rytinę  mankštą. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė - po atviru dangumi įrengtoje pavėsinėje. Maistą vaikams atveža maitinimo įmonė, tad valgomas ir kokybiškas, ir karštas maistas. Tačiau būna, kad ir šašlykus kepa čia pat prie pavėsinės įrengtoje šašlykinėje.

Šioje pamainoje stovyklauja 13 berniukų ir dvi mergaitės, tačiau, pasak stovyklos organizatoriaus A. Bujos, čia nėra nei berniukų, nei mergaičių, nes jie visi yra... būsimieji kariai, kurie mokosi ir ginklais šaudyti, ir teikti pirmąją pagalbą. Instruktorius Gediminas Jonuškis drauge su pirmosios pagalbos instruktore Ingrida Noreikyte mokė vaikus, kaip padėti žmogui, kuris neteko sąmonės, mokė stabilizuoti lūžusią galūnę, sustabdyti kraujavimą. Stovyklautojai mokėsi ir neštuvus pasidaryti, nes, pasak instruktoriaus, kas žino, kaip gyvenime gali nutikti. Jei žygyje draugas susižalos, šios stovyklos vaikai tikrai nesutriks ir žinos, kaip nukentėjusiajam padėti.

Vyriausias stovyklautojas septyniolikmetis Donatas Lukšas pritaria, kad išmoko išties daug. Vaikinui patinka ir karinės pratybos, nes jis, baigęs mokyklą, planuoja būti savanoriu. Ir sunkumų, sako vaikinas, tikrai nebijo. Gyventi tenka su močiute, o tėvus mato labai retai. Jie, neslepia vaikinukas, išsituokę, gyvena Šiauliuose, bet su sūnumi beveik nebendrauja.

Apie karininko profesiją svajoja ir Mantas Sukuris. Jis jau penktus metus žaidžia šratasvaidį, dažniausiai vadinamą straikbolu. Šiam žaidimui skirtais automatiniais elektriniais ginklais stovyklautojai ir mokosi šaudyti. 

Tik laisvalaikiui stovyklautojai tinklinį, kvadratą ar futbolą pažaidžia - nėra tam laiko. Užtat stovyklos uždarymo metu visiems bus įteikti pažymėjimai, įrodantys, kad baigta pirmoji stovyklos „Mes būsime kariai” pakopa. Organizatorius A. Buja teigia, jog ši sukarinta vaikų stovykla bus 3-4 etapų. Turintys pirmojo etapo baigimo pažymėjimą ir atvykę stovyklauti kitąmet jau pateks į antrąją pakopą ir mokysis sudėtingesnių dalykų. O tie, kurie įveiks visus parengtus etapus, instruktorių teigimu, mokės išgyventi net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose.