Tradicines vaikų drausminimo priemones papildo nauji „auklėjimo būdai“.

Sigitas PILNATVIS

Iš policijos suvestinių  nenyksta pranešimai apie šeimose nuskriaustus vaikus. Teisėtvarkos sergėtojai pripažįsta, kad nukentėjusių nepilnamečių gali būti kur kas daugiau.

Apklausa rodo, kad diržas – ir toliau lieka tradicinis auklėjimo būdas. Kai kurie savitvardą  praradę tėvai griebiasi net virvės.

Šiaulių mieste ir rajone nepaliaujamai skriaudžiami vaikai. Šiauliuose, J. Basanavičiaus gatvėje, vyras savo  podukrą tąsė už plaukų ir taip stumtelėjo, kad šiai lūžo pirštas. Tąkart kliuvo ir mergaitės mamai.

Prieš porą dienų  Šiaulių rajone esančiame Saveikių kaime nuskriausta keturiolikmetė. Mergaitės mama policijos pareigūnams pasakojo, kad jos 36-erių metų sutuoktinis E. P. susiginčijęs su dukra stvėrė virvę ir ja ėmė lupti vaiką. Tai – tik keletas šviežiausių epizodų. Anksčiau rašyta, kad vaikas muštas buteliu, kumščiais ir pan.

Policijos pareigūnai neneigia, kad tokie atvejai šeimose gana dažni, tik ne apie visus jiems pranešama.

Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Bagavičius sako, kad ir anksčiau būta atvejo, kai vienas iš tėvų savo vaiką „auklėjo” virve. Valdininkas sako, kad ne tik vaiko drausminimas diržu, bet ir seniau pedagogų pamėgtas „auklėjimo” būdas – kirtis per pirštus – taip pat yra fizinė bausmė, ir jas taikyti draudžia šalies įstatymai.

„Bet kokia fizinė bausmė visuose kodeksuose yra uždrausta”, - teigia A. Bagavičius. Valdininkas tvirtina, kad po smurto šeimose vaiko teisių gynėjai tarpininkauja ir tėvus nukreipia pas specialistus.

A. Bagavičiaus žodžiais, smurtaujama ne tik asocialiose šeimose. Visgi pastaruoju metu į šio skyriaus globėjus skriaudžiami vaikai kažkodėl nesikreipia - vaiko teisių globėjai skundų sulaukia tik iš kaimynų ar policijos pareigūnų.

„Vaikas turi būti auklėjamas civilizuotai, tėvams reikia susilaikyti nuo tokių bausmių”, - apie fizines bausmes kalba Seimo Švietimo komiteto narys Valerijus Simulik. Prieš fizines bausmes pasisakantis politikas pripažįsta, kad tokį auklėjimo būdą labai sunku „išstumti”. „Auklėjimas diržu yra sena tradicija”, - pastebi pašnekovas. Jis pripažįsta, kad kartais vaikai, žinodami savo teises, piktnaudžiauja ir skundžia savo tėvus. „Šantažo neturi būti nė iš vienos pusės”, - įsitikinęs  V. Simulik.

Skriaudikai artimiausiu metų  turėtų sulaukti griežtesnių bausmių - maždaug prieš tris mėnesius Seime pristatytas projektas dėl smurto šeimose.

Beje, psichologinės pagalbos paieškos vasarą smurtą kenčiantiems vaikams gali apsunkti – visi Šiaulių miesto savivaldybės Psichologinės pedagoginės pagalbos tarnybos darbuotojai išėję atostogų. 

 

Aušra Murzienė, kirpėja:

- Stengiamės taip vaikų  neauklėti. Drausminame kitais būdais. Pavyzdžiui, neleidžiame prie kompiuterio ar dar kažko. Manau, kad to pakanka. Vaikystėje iš  savo tėvų diržo nesu gavusi.

Loreta Balčiūnienė, slaugytoja:

- Kai atsiranda ožiukai, reikia kažką daryti. Bet griebiantis diržo reikia proto – reikia protingai auklėti. Žinoma, virvė jau yra per daug. Būna, kai joks kalbėjimasis jau nebepadeda. Kad pati vaikystėje būčiau gavusi diržu, nepamenu.

 Marija Vipienė, pensininkė:

 

- Du vaikus ir keturis anūkus užauginau ir tokios auklėjimo priemonės neprireikė. Būdavo,

pakeldavau balsą, rėkdavau. Mano nuomone, su vaikais reikia kalbėtis - tik taip viską galima išspręsti.

Ruslanas Storčak, meistras:

- Jeigu, neklauso –  ką daugiau daryti? Žinoma, dar galima į kampą pastatyti.

Suprasdavau, kai tėvai mane panašiai auklėjo. Nuo to neužaugau blogesnis.

Reda Pieželienė, mokytoja:

- Esu prieš diržą ir prieš visas fizines bausmes. Kaip mokytoja neigiamai vertinu ir drausminimą liniuote per pirštus. Žinau, kaip tai neigiamai veikia vaiko psichiką. Vaiką galima drausminti  žaidžiant. Vaikystėje gal tik porą kartų nuo tėvų buvau gavusi diržu. 

 

Vaido SIMANAUSKO nuotr.