
Gytarių progimnazijos direktorius Rimtautas Pečeliūnas: „Šios vaikų fantazijos – tiesiog atradimai, kaip be didelių lėšų Gytarius ir Šiaulius įdomesnius padaryti“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Kol valdininkai rimtais veidais svarsto nuvalkiotą idėją, kaip Šiaulius padalyti Tilžės gatvės „rubežiumi“ į Aukštaitiją ir Žemaitiją, jauniausio Šiaulių rajono –Gytarių – jauniausi šiauliečiai kuria originalius planus, kaip savo blokinių daugiabučių rajoną padaryti išskirtinį. Ir pradėti tai vaikučiai žada nuo vadinamojo Gytarių parko.
Vaikų idėjos apstulbino ir Vilių Puroną
Prieš kurį laiką į naujas patalpas persikėlusioje Gytarių progimnazijoje surengtas konkursas mokiniams „Gytarių parkelio vizijos“.
„Padarėme tai savo iniciatyva, – sako Gytarių progimnazijos direktorius Rimtautas Pečeliūnas. - Juk reikia mūsų rajonui paieškoti tapatumo, kad negyventume standartinėse dėžutėse, kad bent mintyse kažką daugiau turėtume.“
Nors konkursas buvo skirtas vaikams, kurių vyriausieji – tik aštuntokai, savaime išėjo, kad prie parko vizijų kūrimo prisidėjo ir jų tėvai, kiti gytariškiai visuomenininkai ir, be abejo, progimnazijos mokytojai, kurdami tų idėjų vizualizacijas, tai yra, vaizdus, kaip parkelis galėtų atrodyti.
Konkurso rezultatai apstulbino ir pačius organizatorius, ir specialistus, pakviestus susipažinti su projektais. Idėjų buvo pateikta tiek daug ir tokių originalių, ir kartu tokių viena kitą papildančių, kad ir pats žinomas savitų projektų kūrėjas, dizaineris Vilius Puronas, su jomis susipažinęs, liko be žado.
Juolab kad dalį vaikų vizijų pasirodė galima įgyvendinti nors ir šiandien arba Šiaulių miesto 777-ajam gimtadieniui, tai yra, iki kitų metų rugsėjo, be didesnių investicijų.
Idėjos – įgyvendinamos
Sakykim, projektas „Keliaujantys mamutai“ - mamutų kaimenės skulptūrinė kompozicija. Jai padaryti tereikėtų sukonstruoti metalinius karkasus ir juos apauginti vijokliais: žiemą tokie „mamutai“ būtų rudi ir gauruoti, o vasarą – žali.
Arba „Saulės žemės kryžkelė“: stulpas, nurodantis kryptis ir atstumus iki svarbiausių Šiaulių žemės pilių, alkakalnių ir gyvenviečių.
„Viena iš idėjų, labai patikusių Viliui Puronui, – Lieporių kapinyno, kaip memorialo, įamžinimas, - sako Gytarių progimnazijos direktorius. - Tokio memorialo paminklui – Šauliui - daug lėšų irgi nereikėtų: iš žemės būtų išlindusios metalinės strėlės su akmeniniais antgaliais.“
O vienas projektas „Ufonautų parko“, atrodo, jau yra įgyvendinamas. Idėja buvo aukštą parko žolę išpjauti arba išvažinėti ornamentais, kad juos būtų galima pamatyti nuo trylikaaukščio pastato stogo.
„Dabar ir juokiamės, kad tai prifantazavę vaikai įkalbėjo kažkurį tėvelį tokį ornamentą padaryti, - stebisi R. Pečeliūnas. - Jau vienas ufonautas lyg ir yra nutūpęs Gytariuose.“
Parko ateities vizijos
Kiti Gytarių progimnazijos mokinių pasiūlymai, kaip sutvarkyti parką, galėtų būti įgyvendinami kiek vėliau. Pavyzdžiui, vaikai pageidauja Gytariuose amerikietiškų kalnelių ir kitokių atrakcionų, parko vejose įmontuotų įvairiaspalvių šviestuvų ir vandens purkštuvų, suveikiančių nuo judesio daviklių, „Velniakelio“ - butaforinės Aukštelkės akmenų rūžos atkarpos, spalvotų akmenų, kuriuos išpieštų vaikai ir menininkai, stogastulpių su vėtrungėmis...
Daug ką vaikai norėtų matyti Gytarių parke – ir „kaktusyną“, kuriame būtų susodinti Lietuvoje natūraliai augantys spygliuočiai medžiai, krūmai, ir mini golfo lauką, ir medijas.
Tačiau įdomiausia, kad visos vaikų vizijos ne tik neprieštarauja vienos kitoms - puikiai galėtų kartu būti įgyvendintos viename Gytarių parke, bet ir jos paremtos, susietos su šio rajono istorija.
Nuo sagittariumo iki... bažnyčios bokšto
Gytarių parke siūloma įrengti dangaus šviesulių stebyklą-sagittariumą. Ji galėtų būti savotiškas modernizuotas Stounhendžo ir Žemaičių alko mišrus variantas su zodiako ženklų ratu. Šaulys (lotyniškai - Sagittarius) šiame komplekse turėtų būti akcentuotas kaip pagrindinis zodiako ženklas, o visas kompleksas būtų lyg butaforinė Šaulio šventykla, simboliškai pabrėžianti Gytarių priklausomybę Šiauliams ir pasufleruojanti mintį, kad Šiauliai galbūt prasidėjo nuo Gytarių.
Su sagittariumu siejasi ir kitas pasiūlymas – įsteigti edukologinį senosios metalurgijos ir kalvystės parką, nes būtent čia, senųjų Lieporių-Gytarių teritorijoje, prieš tūkstančius metų pradėjo lydyti geležį.
„Idėjų ieškota visur – vaikai prisiminė mokykloje kabojusį šūkį „Cogito ergo sum“ („Mąstau, vadinasi, esu“) ir pasiūlė įsteigti kogitariumą-mąstyklą – kambarį intelektualiems žaidimams“, - džiaugiasi mokinių išradingumu Gytarių progimnazijos direktorius.
Ir kaip nesidžiaugti, jei pasiūlyta vietoj Gytarių bažnyčios, kuri nežinia, ar bus, ir jei bus, tai kada, pastatyti metalo konstrukciją, primenančią bokštą ar varpinę, kartu su sukurtu padavimu, kad tai neva Gytariuose pasiklydęs Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios bokštas.
Vaikų vizijos suteiktų džiaugsmo
Iš viso konkursui buvo pateiktos aštuonios projektų vizualizacijos, 22 idėjos su komentarais ir per penkiasdešimt vaikų piešinių, aplikacijų.
„Vaikai prisifantazavo įdomių idėjų. Ir nepasakytum, kad jų įgyvendinimas miestui kažkiek kainuotų, - sako Gytarių progimnazijos direktorius R. Pečeliūnas. - Tačiau kokį veidą jų įgyvendinimas šiam rajonui suteiktų - žmonės džiaugtųsi, kad būtent čia gyvena. Juk iš esmės tokį tikslą ir turėjome.“

Vizualizacija „Vėtrungių parkas“: jam įgyvendinti galėtų būti surengtas tautodailininkų pleneras, medžio drožėjų ir kalvių kūrybinės dirbtuvės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



