M. Laurinavičius: „Rusai įsitikinę, kad Vakarai – tokių nesvarbių ir mažų šalių, kaip Lietuva, ypač rizikuodami branduoliniu karu, niekada negins.“ 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Gruzija, Ukraina, Lietuva – tai valstybės, ribojančios imperines Rusijos ambicijas ir galimybes dominuoti Europoje. Todėl Rusija visada sieks susigrąžinti įtaką šioms šalims. Tokias pesimistines mintis Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) konferencijoje išreiškė žurnalo IQ užsienio politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius.

Investuoti Rusijoje – rizikinga
Optimistai sako, kad nepaisant visų Rusijai taikomų sankcijų Rusijoje galima sėkmingai investuoti. Neva, verslininkams užtenka žinoti, kaip dirbti. Deja, M. Laurinavičius tokias mintis suskubo paneigti. Susirinkusiems priminė, kad Rusijoje verslo netenka net tokie pasaulinio verslo gigantai, didžiausi investuotojai kaip Bilas Brauderis.
„Iš vieno didžiausių dabartinių Vakarų investuotojų Rusijoje šiuo metu yra atimta įvažiavimo viza į Rusiją. Ten rinkos iš esmės beveik visada buvo tokios, nes tai teroristė valstybė, kurią valdo mafijinė gauja“, – sakė Rytų Europos studijų centro ekspertas.
Eksperto teigimu, šiuo metu Lietuvos verslui kylančios grėsmės yra gerokai didesnės nei bet kada anksčiau. Kalbama, neva, naftos kainų, rublio kritimas, sankcijos taip susilpnino Rusiją, kad greitai ji pati „nusprogs“. Tačiau iš tiesų čia tik mes norėtumėme, kad taip būtų, bet nebus.
Remiantis naujausiais ekonomistų duomenimis, Rusijos ekonomika vėl auga, o rublis gerokai sustiprėjo.
„Manoma, kad atsakomosios sankcijos, kurias įvedė Rusija dėl jai taikomų sankcijų, buvo kerštas, deparacija ir pan. Bet tai krizės valdymo būdas, savo rinkos uždarymas tam, kad vidaus rinka pradėtų veikti. Esu visiškai įsitikinęs, kad rublio vertės kritimas, bent jau iš pradžių buvo sąmoningas veiksmas“, – savo nuomonę atskleidė M. Laurinavičius.

Rusija ruošiasi karui su Vakarais
Eiliniai Rusijos piliečiai sako, kad šalis ruošiama karui. Tuo tarpu politikai ir valdžios atstovai įsitikinę, kad karas jau vyksta, girdi, jie jau yra užpulti. Kadangi rusai įsivaizduoja karą, kyla klausimas, kaip Lietuva bandys apsisaugoti ir kokį vaidmenį čia atliks Kaliningradas.
Manoma, kad rusų tautinės mažumos Latvijoje, Estijoje kelia esminę ir pagrindinę grėsmę. Tačiau iš tiesų tai dirbtinė problema, kurią Rusija visur naudoja. Tuo tarpu Kaliningrado – nedirbtinė, natūrali ir esminė. Kaliningradas nuo sovietinių laikų, vertinant ten esamų ginkluotės ir karių skaičių, buvo sukurtas kaip karinis forpostas galimam karui su Vakarais. Tiek gynybai, tiek puolimui.
„Pažvelgus į pasaulio žemėlapį, akivaizdu, kad Kaliningradas įspraustas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Bet kuris karo analitikas pasakys, kad dėl to jis visai neapginamas. Kadangi Rusija įsivaizduoja, jog Amerika ją puola, visa tai, ką jie kalba, deja, nėra tik propaganda. Rusai svarsto, kaip spręsti šią problemą. Sprendimas vienintelis – susigrąžinti, okupuoti visas Baltijos šalis ir tuomet Kaliningrado karinio saugumo problema bus išspręsta“, – Rusijos užmačias atskleidė užsienio politikos apžvalgininkas.
Nuo 1990 metų rusai kalba, kad Kaliningrado nori Vakarai. Neva anksčiau ar vėliau jie miestą atiduos Vokietijai ir pan. Praėjusią vasarą Kaliningrado gubernatorius net viešai pareiškė, kad kitas Maidanas bus Kaliningrade – girdi, Vakarai jau atsiuntė savo smogikus. Todėl natūralu, kad tokios kalbos skatina imtis karo veiksmų.
„Rusija tapo agresyvia valstybe, kurioje ne tik visuotinio, bet ir dalies elito sprendimu gali būti vykdomos tokios operacijos kaip dabar Donbase. Mano įsitikinimu, Putinas Krymo aneksijai pritarė nuo pradžių, tačiau Donbaso – ne. Nepaisant to, karas tebevyksta“, – akcentavo M. Laurinavičius.

Grasina branduoliniu ginklu
Specialisto teigimu, Rusija gali pradėti karą nepaisant to, jog esame NATO nariai. Anot jo, neteisingai mąstome, kad Rusijos pagrindinis tikslas – atkurti imperiją, Sovietų Sąjungą ir pan. Jų tikslas – sugriauti Europos Sąjungą ir NATO. Šis siekis didesnis nei užmačios užimti Ukrainą ar Baltijos šalis.
„Žvelgiant iš Rusijos pozicijos, lengviausia tai padaryti užpuolant Baltijos šalis. Tiek mes, tiek rusai žino, jeigu NATO negins bent vienos savo šalies, visai nesvarbu ar tai Lietuva, ar Čekija, ar Lenkija, NATO nustos egzistavusi tą pačią sekundę. Nes NATO egzistavimo pagrindas yra pasitikėjimas“, – išskyrė Rytų Europos studijų centro ekspertas.
Anot jo, rusai įsitikinę, kad Vakarai tokių nesvarbių ir mažų šalių, kaip Lietuva, ypač rizikuodami branduoliniu karu, niekada negins.
„Šiuo metu Rusijos karinėje doktrinoje įrašyta, kad Rusija gali pirmoji panaudoti branduolinį ginklą net konvencinio karo sąlygomis, jeigu manys, jog tai reikalinga jų interesams. Manau, kad Ukrainoje karinė fazė iš esmės baigėsi. Tikriausiai birželį bus nutrauktos esminės bankinės sankcijos Rusijai. O tuomet Rusija, pamačiusi, kad nėra labai nubausta, gali tikrai pamanyti, kad galima pulti Baltijos šalis, nes nesėkmės atveju galės atsitraukti“, – svarstė M. Laurinavičius.
Vyksta labai rimta diskusija, kad prieš užpuolant Baltijos šalis, kitas taikinys bus Švedija. Esą rusai kovos dėl Gotlando ir Elando salų, kurios turi esminę strateginę reikšmę NATO galimai Baltijos šalių gynybai. Kadangi tai strateginės salos, kurios iš esmės garantuoja tiek jūrinę, tiek oro viso Baltijos šalių regiono kontrolę.
Taip pat NATO ekspertai diskutuoja, ar tikrai ir kokio branduolinio atgrasymo reikia, kad jie iš tiesų apgintų Baltijos šalis.
„Šiuo metu Baltijos šalys tebėra silpnoji NATO vieta. Užpulti pastačius raketas ir grasinti branduoliniu karu labai lengva. Tačiau jei čia bus dislokuota pakankamai NATO pajėgų, visuomenė susitelks, partneriai padės, tada galėsime tikėtis, kad grėsmė iš esmės bus eliminuota“, – vylėsi M. Laurinavičius.