Sveikatos specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į vandens kokybės viešinamus duomenis ir nesimaudyti tose maudyklose, kurių vanduo neatitinka higienos normos reikalavimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad beveik 4 procentai birželio mėnesio pirmoje pusėje tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų. Iš viso į stebėsenos sąrašą įtraukta 112 Lietuvos maudyklų, kuriose tiriama maudyklų vandens kokybė. Sveikatos specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į vandens kokybės viešinamus duomenis ir nesimaudyti tose maudyklose, kurių vanduo neatitinka higienos normos reikalavimų.
Vandens kokybė – prasta
Birželio mėnesį buvo atliekami tyrimai, kurių metu nustatyta vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje nustatytų mikrobiologinių parametrų šiose maudyklose: Akmenės rajone, Ventos upėje, birželio 5 dieną buvo nustatytas 1,4 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, Radviliškio miesto Eibariškių tvenkinyje birželio 9 dieną užfiksuotas 1,3 karto didesnis bei Kauno marių I ir II paplūdimių maudyklose 1,6−1,7 karto didesnis. Pakartotinai atlikus tyrimus, Kauno marių I ir II paplūdimių maudyklose birželio 12 dieną mikrobiologinė tarša išliko nepakitusi, todėl šiose maudyklose kol kas rekomenduojama nesimaudyti.
Vandens tyrimo rezultatai gauti ir apie 84 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių lazdelių ir / ar žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje rastas prie šių poilsio zonų: Taurastos tvenkinyje Jonavos rajone, Ventos upėje ties Papile, Švedės tvenkinyje, Ilgio ežere Pivašiūnų seniūnijoje. Taurasto tvenkinyje pakartotinai atlikus tyrimus birželio 6 dieną vandens kokybė atitiko reikalavimus, kituose vandens telkiniuose kol kas patariama nesimaudyti.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normoje įtvirtintomis maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama aktyviai ir operatyviai.
Šiaulių apskrityje – vanduo švarus
Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, jog visi Šiaulių miesto ir apskrities vandens telkiniai yra švarūs. Prieš tris savaites Geluvos ežero maudyklų vandenyje buvusio fekalinių streptokokų padaugėjimo neberasta. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojos Janinos Tamošiūnienės, Šiaulių apskrityje ištirtos 22 lankomos maudyklos, iš kurių - 14 įteisintų. Įteisintos maudyklos yra prie Šiaulių jūros, Geluvos ir Rėkyvos ežerų, Prūdelio, Gauštvinio, Bridvaišio, Giliaus, Arimaičių ežerų, Kražantės upės ir užtvankos, Pragalvės upelio ir Ventos upės bei Paežerių ir Pašiaušės užtvankų maudyklos. Vanduo švarus ir neįteisintose maudyklose.
Atlikus cheminius tyrimus pastebėtas deguonies soties padidėjimas Gudelių, Kairių ežeruose bei Švedės,Voveriškių, Naisių ir Raudėnų tvenkiniuose. Deguonies sotis priklauso nuo temperatūros, dalinio deguonies slėgio ir druskingumo. Deguonies soties analitės vertę gali sąlygoti spartus dumblių ir mikroorganizmų dauginimasis, kurio pasekmė - deguonies trūkumas vandenyje esantiems gyvūnams. Pagal cheminius vandens kokybės parametrus – tai dažniausiai kokybės reikalavimų neatitikimas, tačiau besimaudantiems tokiame vandenyje pavojaus sveikatai nėra, teigė J. Tamošiūnienė.
