Mykolas DEIKUS

Už mokesčių mokėtojams padarytą žalą valdininkai neatsako. Pastaraisiais metais Šiauliuose būta ne vienos bylos, kuriose Šiaulių miesto savivaldybė ne tik turėjo atlyginti padarytą žalą bet ir sumokėti teismo išlaidas. Dešimtys tūkstančių litų tyliai nurašoma į „nuostolius“, o kalti, sprendimus priėmę asmenys, lieka nenubausti.

 

 

Pastarosiomis savaitėmis Savivaldybėje kilęs skandalas dėl Šiaulių miesto tarybos narių apgaudinėjimo – tik ledkalnio viršūnė. Politikai patyrė lengvą nepatogumą prieš rinkėjus, kurie dar kartą įsitikino, kad jų išrinktieji neskaito sprendimų projektų. Tuo ne pirmą kartą ir pasinaudojo administracijos darbuotojai.

 

Žymiai didesnė žala daroma miesto biudžetui, kai iš mokesčių mokėtojų pinigų tenka atlyginti ir teismo išlaidas, ir privatiems asmenims bei įmonėms padarytą žalą. Vienoje iš tokių istorijų, biudžetui kainavusių beveik keturiasdešimt tūkstančių litų, sudalyvavo meras Genadijus Mikšys, nuo politinės atsakomybės saugantis prisidirbusį Savivaldybės administracijos direktorių Vladą Damulevičių.

 

 

Su miesto meru G. Mikšiu susijusi istorija prasidėjo dar tuo metu, kai pastarasis vadovavo Savivaldybės administracijai – dirbo direktoriumi. Jo vadovaujama administracija pabandė sužaisti konkursais ir tą patį užsakymą padalyti kelioms įmonėms. Nes Savivaldybės konkursą buvo laimėjusi „ne ta“ įmonė.

 

Ylai išlindus iš maišo ir paaiškėjus valdininkų gudravimams konkurse nugalėjusi bendrovė Savivaldybę apskundė teismui. Savivaldybei buvo pateiktas maždaug 100 tūkstančių litų ieškinys.

 

Bylos nagrinėjimas užtruko. Per tą laiką Savivaldybės valdžia pasikeitė. Tačiau tik iš dalies – buvęs valdininkas G. Mikšys tapo politiku, miesto meru.

 

Teisme pasitvirtino įtarimai, kad laimėjus konkursą nėra jokių garantijų, jog valdininkai tas pačias paslaugas gali užsakinėti ir kitose įmonėse. 

 

Šiaulių apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, kad dėl administracijos žaidimų bendrovė patyrė nuostolių. Todėl priteisė daugiau kaip trisdešimt tūkstančių litų negautų pajamų, 5 procentus delspinigių ir teismo išlaidas. Iš viso susidarė beveik 40 tūkstančių litų suma, kurią Savivaldybė sumokėjo iš miesto biudžeto. Ši suma prilygsta maždaug aštuonių mėnesių mero G. Mikšio algai.

 

Savivaldybė sumokėjo, tačiau, redakcijos žiniomis, kalti asmenys iki šiol nenubausti, o jų padaryta žala miesto biudžetui – neišieškota.

 

 

Sutartis su konkursų nugalėtojais, paslaugų pirkimų užsakymus pasirašinėja Savivaldybės administracijos direktorius. Tuo metu, kai buvo žaidžiama užsakymais, administracijos direktoriumi dirbo G. Mikšys.

 

Šiaulių savivaldybei G. Mikšys vadovavo ir tuo metu, kai teismas priėmė nepalankų sprendimą. Savivaldybė turėjo galimybę Šiaulių apygardos teismo sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Iš karto pripažino, kad elgėsi neteisėtai? Peršasi išvada, jog pripažino. Tačiau kodėl prarasti pinigai iš asmeninės sąskaitos nebuvo grąžinti į miesto biudžetą?

 

 

Klausimus, kodėl nebuvo skundžiamas teismo sprendimas, kodėl į biudžetą iš asmeninės sąskaitos negrąžinti pinigai, mėginome klausi mero G. Mikšio. Dar mero buvo klausiama, ar jis neketina iš savo kišenės padengti biudžeto patirtus nuostolius?

 

Kadangi pats G. Mikšys į skambučius telefonu nebeatsiliepinėja (bijo? - red. past.) klausimus perdavėme per Savivaldybės atstovę spaudai Jūratę Rauduvienę. Tačiau atsakymų iki darbo dienos pabaigos nesulaukėme.

 

Atstovė spaudai tikino, kad G. Mikšys išvykęs į Vilnių. Ko – esą nežinanti. Be to, reikią susipažinti su byla ir pan.

 

Beje, viešai Savivaldybės tinklalapyje skelbiamoje mero darbotvarkėje apie jokias keliones į Vilnių neužsimenama. Penktadienio darbotvarkėje – tik du įrašai: 11 valandą TAFISA organizacinio komiteto posėdis Radviliškio savivaldybėje, o 13 val. - Maltos ordino labdaros akcija ,,Padovanok lėkštę sriubos” Prisikėlimo aikštėje. Ir tai – visi penktadieniniai mero darbeliai. 

 

Ši byla – ne vienintelė, kurioje matyti valdininkų padaryta žala biudžetui. Pastaraisiais metais daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių litų priteista iš sporto mokyklos „Atžalynas“, dar apie trisdešimt tūkstančių litų iš Savivaldybės prisiteisė viena dujotiekio statybomis besiverčianti bendrovė. Pastarajai Savivaldybės Finansų skyrius neteisingai suskaičiavo žemės nuomos mokesčius. Savivaldybė buvo priversta ne tik grąžinti bendrovei pinigus, bet ir sumokėti 5 procentų palūkanas bei padengti tūkstantines teismo išlaidas.

Kaip ir kitais atvejais, iš kaltų asmenų nepareikalauta nė lito.

 

 

„Jeigu kaltas pareigūnas atsisveikintų su trejų metų atlyginimu – kitiems būtų labai didelė pamoka“, - įsitikinęs Seimo narys Valerijus Simulik. Jis sako negirdėjęs, kad Lietuvoje kaltas tarnautojas ar pareigūnas susimokėtų iš savo kišenės valstybei ar savivaldybei padarytus nuostolius.

„Aš labiau domėjausi Žmogaus teisių teismo nutartimis. Priteisia ir trisdešimt tūkstančių eurų, ir šimtą eurų, tačiau Vakaruose egzistuoja praktika, kad kaltas žmogus atlygina padarytą žalą“, - sako politikas. Nors formaliai Lietuvoje galima reikalauti, kad kaltas tarnautojas atlygintų padarytą žalą, tačiau toks veikėjas ir tik retais atvejais netenka darbo.